Savanorystės galimybės Kelmėje

Visuomenėje nuolat ieškoma būdų kaip sudominti ir prikviesti jaunuolius aktyviau įsitraukti į bendruomenių veiklą, ugdyti jų pilietiškumą, atsakingumą ir kitas svarbias asmenybę formuojančias vertybes. Jaunuolių dėmesį jau kurį laiką vis labiau atkreipia galimybė savanoriauti ir išbandyti save įvairiose srityse. Kelmėje taip pat netrūksta jaunuolių ir juos priimančių įstaigų atlikti jaunimo savanorišką tarnybą.

Jaunimo savanoriškos tarnybos programą pristato VšĮ Jaunimo asmeninio tobulėjimo centro komunikacijos vadovė Paulina Briginaitė: „Jaunimo savanoriškos tarnybos programa (arba kitaip – JST programa) skiriasi nuo kitų savanorystės formų. Tai intensyvi, edukacinė 6 mėnesių savanorystės programa 14–29 metų jaunuoliams, kuomet jie gali išbandyti savo jėgas, tobulinti socialinius bei kitokius įgūdžius savanoriaujant pasirinktoje JST programos savanorius priimančioje organizacijoje. Šios programos dalyvis turi išsavanoriauti atitinkamą skaičių valandų.Savanorį šiame procese lydi tiek mentorius, tiek ir kuratorius. Savanoris nėra paliekamas vienas. Mentorius – asmuo iš savanorystės procesą koordinuojančios organizacijos, su kuriuo savanoris susitinka kartą per mėnesį, mokosi reflektuoti savo patirtis, įvardinti jausmus, drauge ieško atsakymų į savanorystės metu kilusius iššūkius. Kuratorius – lydintis savanorį asmuo iš priimančios savanorį organizacijos. Su kuratoriumi savanoris turi susitikimus du kartus per mėnesį, kuratorius padeda susiplanuoti savanoriui veiklas, padeda spręsti kylančius iššūkius ir pan.

Registruotis į šią programą jaunuoliai gali du kartus per metus – gegužės bei lapkričio mėnesiais. Jei būna daugiau laisvų vietų į JST programą, yra skelbiamos ir papildomos registracijos. JST programą Šiaulių, Panevėžio apskrityse, Klaipėdos miesto, Kretingos rajono savivaldybėse koordinuoja VšĮ Jaunimo asmeninio tobulėjimo centras“.

Akredituotos organizacijos, kurios priima savanorystei rajono jaunuolius yra šios: Kelmės atviras jaunimo centras, Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka, Kelmės rajono socialinių paslaugų centro Vaikų dienos centras „Parama“, Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centras, Liolių socialinės globos namai, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras, Maltos ordino pagalbos tarnybos Kelmės maltiečių grupė, Tytuvėnų regioninis parkas.

Uždavėme dviejų įstaigų, kuriose šiais metais Kelmės rajono jaunuoliai savanoriavo, atstovams klausimus: ar daug sulaukiate jaunuolių, norinčių savanoriauti, kaip atrodo savanorystė Jūsų atstovaujamoje įstaigoje, kokius pokyčius, naudą jaunuoliams pastebite, kokias veiklas jie labiausiai mėgsta, kas labiausiai patinka, su kokiais sunkumais dažniausiai susiduria jaunuoliai, kokia nauda Jūsų įstaigai, jos darbuotojams, ar reikalauja papildomo pasiruošimo?

Apie savanorystę Kelmės rajono socialinių paslaugų centro Vaikų dienos centre „Parama“ pasakojo socialinė darbuotoja darbui su jaunimu Jolanta Rimkuvienė: „Pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos (JST) programą vienu metu gali savanoriauti vienas savanoris. Per pastaruosius metus savanoriavo dvi savanorės.

Savanorystė Vaikų dienos centre paprastai yra prasminga ir įvairiapusė patirtis. Savanoriai padeda vaikams po pamokų ruošti namų darbus, organizuoja žaidimus, kūrybines dirbtuves, viktorinas įvairiomis temomis, temines popietes ar šventes, sportines veiklas. Taip pat kuria draugišką aplinką, būna kartu su vaikais, juos išklauso, padeda ugdyti socialinius įgūdžius, prisideda prie veiklų planavimo, smulkių organizacinių darbų.

Savanorystė vaikų dienos centre savanoriams suteikia reikšmingos asmeninės ir socialinės naudos, t. y. galimybė išbandyti save renkantis profesiją ateityje, yra papildomai skiriama 0,25 balo stojant į aukštąsias mokyklas. Jie ugdo bendravimo, kantrybės ir atsakomybės įgūdžius, įgyja daugiau pasitikėjimo savimi. Taip pat stiprėja empatija ir gebėjimas suprasti skirtingas gyvenimo situacijas. Be to, savanoriai patiria prasmės jausmą, nes mato savo indėlio poveikį vaikų gerovei.

Savanoriams labiausiai patinka veiklos, kurios leidžia užmegzti ryšį su vaikais ir matyti savo indėlio rezultatą. Tai dažniausiai yra bendravimas, žaidimai, kūrybinės veiklos ir bendri renginiai. Šios veiklos patrauklios, nes yra neformalios, įtraukiančios ir suteikia prasmės jausmą – savanoriai jaučia, kad jų laikas ir pastangos daro realų teigiamą poveikį vaikams.

Savanoriai vaikų dienos centruose dažniausiai susiduria su vaikų elgesio sunkumais, motyvacijos stoka, patirties trūkumu, ribų nustatymu, emociniu krūviu.

Savanoriai įstaigai ir jos darbuotojams suteikia reikšmingą praktinę ir emocinę naudą. Jie padeda užtikrinti didesnį dėmesį kiekvienam vaikui, prisideda prie veiklų. Taip pat savanoriai įneša naujų idėjų, kūrybiškumo ir energijos, praturtina kasdienes veiklas. Be to, jų įsitraukimas stiprina bendruomeniškumą, motyvuoja vaikus siekti aukštesnių rezultatų mokykloje, tinkamo elgesio, kuria draugišką aplinką tiek vaikams, tiek darbuotojams.

Savanorių įtraukimas reikalauja tam tikro papildomo pasiruošimo. Reikia skirti laiko jų supažindinimui su įstaigos veikla, taisyklėmis ir darbo su vaikais principais. Taip pat svarbus nuolatinis koordinavimas, pagalba bei grįžtamasis ryšys. Tačiau šis pradinis įdirbis atsiperka, nes ilgainiui savanoriai tampa savarankiški ir reikšmingai prisideda prie įstaigos veiklos“.

Apie savanorystę Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešojoje bibliotekoje pasakojo Skaitytojų aptarnavimo-informavimo skyriaus vedėja Virginija Navikienė: „Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka kiekvienais metais sulaukia bent keleto jaunuolių, besidominčių savanorystės galimybėmis mūsų įstaigoje. Tikėtina, kad taip yra todėl, jog jie jau būna susipažinę su biblioteka kaip skaitytojai ar renginių, edukacijų lankytojai. Kadangi jaunimo savanoriška tarnyba trunka 6 mėnesius, paprastai per metus priimame vieną savanorį.

Savanorystę pradėjęs jaunuolis pirmiausia supažindinamas su bibliotekos erdvėmis, veiklomis, fondais ir taisyklėmis. Kartu su kuratoriumi aptariamas individualus veiklų planas, atsižvelgiant į savanorio gebėjimus ir norimas įgyti kompetencijas.

Veikla paprastai pradedama nuo paprastesnių, techninio pobūdžio užduočių – fondo tvarkymo, informacijos išteklių skaitmeninimo, priemonių paruošimo edukaciniams užsiėmimams. Vėliau pereinama prie sudėtingesnių veiklų: renginių organizavimo, lankytojų konsultavimo, turinio rengimo socialiniams tinklams, darbo su multimedijos programomis ir kt.

Kadangi savanoriška tarnyba trunka 6 mėnesius ir apima 40 val. per savaitę, jaunuoliui tai pirmiausia tampa atsakomybės ir įsipareigojimų patirtimi – reikia planuoti laiką ir derinti skirtingas veiklas.

Savanoriaujant atsiranda galimybė susipažinti su įstaigos veikla „iš vidaus“, įgyti bendravimo patirties su darbuotojais ir lankytojais. Savanorystės pabaigoje organizuojamas susitikimas su kuratoriumi ir kolektyvu, kurio metu aptariamos įgytos kompetencijos, patirtys, išklausomos pastabos ir pasiūlymai.

Vienareikšmiškai atsakyti, kas jaunuoliams labiau patinka – sudėtinga.Tai priklauso nuo kiekvieno jaunuolio interesų. Vieniems labiau patinka kūrybinės veiklos, renginių ar edukacijų organizavimas, kitiems – darbas su vaizdo filmavimo ir montavimo programomis, turinio kūrimas socialiniuose tinkluose, maketavimas ar bendravimas su lankytojais.

Pastebime, kad dažniausiai savanoryste susidomima baigiamosiose gimnazijos klasėse. Ne paslaptis, kad svarbi paskata būna ir 0,25 papildomo stojamojo balo. Tačiau būtent šiuo laikotarpiu dėl didelio mokymosi krūvio, papildomų veiklų ar, pavyzdžiui, vairavimo kursų, jaunuoliams sudėtinga skirti laiko savanorystei. Dar sudėtingiau tiems, kurie gyvena ne mieste ir yra priklausomi nuo mokyklinių autobusiukų ar viešojo transporto. Todėl rekomenduotume apie savanorystę pradėti galvoti anksčiau – ją galima pradėti jau nuo 14 metų, o galimybių yra ne tik Kelmėje, bet ir Tytuvėnuose, Lioliuose.

Jaunimas yra svarbi mūsų įstaigos lankytojų dalis. Pastebime, kad po pandemijos jie daugiau laiko praleidžia virtualioje erdvėje ir rečiau įsitraukia į gyvas veiklas – renginius, edukacijas, skaitymą. Savanoriai padeda geriau suprasti jaunimo poreikius ir lūkesčius – ką galėtume keisti ar stiprinti, kad būtume jiems patrauklesni. Ypač svarbus jų indėlis į komunikaciją su bendraamžiais – jie padeda patraukliai pristatyti bibliotekos veiklas ir pritraukti daugiau jaunimo.

Savanorystės organizavimas reikalauja papildomo pasiruošimo. Bibliotekoje savanorių kuravimą vykdo dvi darbuotojos. Kuratoriai turi būti susipažinę su Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo principais, dalyvauti mokymuose, palaikyti ryšį su Savanorišką veiklą koordinuojančios organizacijos mentoriumi ir skirti laiko savanorio lydėjimui viso laikotarpio metu.

Mano nuomone, dabartinis jaunimo savanoriškos tarnybos modelis dažnai atrodo gana biurokratiškas. Tikėtina, kad tam įtakos turi ir papildomo stojamojo balo sistema – ji savanorystę šiek tiek „formalizuoja“ ir neretai tampa viena pagrindinių motyvacijų. Kita vertus, savanorystės prasmė labai priklauso nuo jos pobūdžio. Ilgalaikė savanorystė labiausiai pasiteisina ten, kur svarbus nuoseklus ryšys ir tęstinumas – socialinės globos įstaigose, vaikų ar žmonių su negalia dienos centruose. Tokiose vietose ji sukuria didesnę vertę ir pačiam jaunuoliui, ir bendruomenei. Tuo tarpu bibliotekose ar kitose kultūros įstaigose savanorystė galėtų būti trumpesnė, labiau orientuota į susipažinimą su veikla, dalyvavimą konkrečiuose projektuose ar renginiuose, galimybę išbandyti save ir įgyti praktinių įgūdžių. Svarbu nepamiršti ir regioninio konteksto – mažesniuose miesteliuose jaunimui galimybių savanoriauti yra gerokai mažiau nei didžiuosiuose miestuose“.