Užvenčio bažnyčioje – ir Kultūros paveldo departamento direktorė

Alvydas GEŠTAUTAS

Kai kovo mėnesį Užventyje lankėsi premjeras Algirdas Butkevičius ir pamatė prastą miesto bažnyčios būklę, Vyriausybės vadovas tuoj pavedė Kultūros paveldo departamento direktorei Dianai Varnaitei detaliau įvertinti šio paveldosaugos objekto situaciją ir numatyti bažnyčios tvarkymo darbų eiliškumą. Tuo tikslu į Užventį atvykę „Lietuvos paminklų“ specialistai konstatavo, jog bažnyčios būklė yra nepavydėtina. Ypač prastai sutvarkytos apsaugos priemonės. Kuo greičiau reikia tvarkyti bent kai kurias šio kultūros paminklo dalis. Bažnyčios nykimui įtakos turi ir tai, kad ji pastatyta ne ant tradicinių pamatų, o girnapusių.

Praėjusį pirmadienį į Užventį atvyko D. Varnaitė, kiti paveldosaugos specialistai iš Vilniaus, Šiaulių, iš Užvenčio kilęs Šiaulių vyskupijos kancleris Evaldas Alūza, Kraštotvarkos, paveldosaugos ir statybos skyriaus vedėjas – rajono vyr. architektas Rimantas Dobrovolskis, jo pavaduotojas, paveldosaugos kuratorius Algirdas Kazlauskas bei kiti. Diskusijoje, vykusioje Užvenčio bažnyčioje, dalyvavo Seimo narė Alma Monkauskaitė, inicijavusi A. Butkevičiaus vizitą į Užvenčio parapiją. Ji sakė svečiams, kad šios bažnyčios būklė yra apgailėtina, rajone nėra daugiau tokių apverktinų bažnyčių, o kur buvo rimtos problemos, jos jau sprendžiamos. Restauracijos darbai vyksta Tytuvėnų architektūros ansamblyje, Kražių bažnyčioje.

– Bent jau kultūros paveldui priklausančių tokių apgailėtinoje būklėje esančių bažnyčių Šiaulių vyskupijoje nėra,– pastebėjo kancleris E. Alūza.

– Pritariu premjero Butkevičiaus žodžiams, pasakytiems vizito į Užvenčio bažnyčią metu, kad jei dar nors kiek bus delsiama su restauracija, tai kiekvieni metai tik didins jos išlaidas,– kalbėjo Užvenčio klebonas Donatas Klimašauskas.

Buvo sutarta, kad A. Kazlauskas pasirūpins ekspertize, kurią reikia padaryti iki birželio pabaigos. Po to dėl apsaugos priemonių (priešgaisrinės, elektros instaliacijos, lietvamzdžių), kai kurių statinio vietų remonto, laikino skardinio stogo pertvarkymo tikslinga kreiptis į Žemės ūkio ministeriją ir prašyti lėšų iš Kaimo plėtros programos, kurią kuruoja Vietos veiklos grupės (VVG).

– Mūsų lėšos šiems metams paskirstytos,– sakė D. Varnaitė. – Kai bus ekspertizės duomenys, tuomet vienas ar kitas juridinis asmuo galės kreiptis dėl finansavimo 2016 metams. Bet ir čia negalima delsti. Paraiškų teikimui liko trys mėnesiai. Kai bažnyčia atitiks visus apsauginius reikalavimus, bus sutvarkytos „silpniausios“ vietos, tada reikia galvoti apie šios bažnyčios restauraciją. Dabar mes vykstame į Šiaulių katedrą, susitiksime su vyskupu Eugenijumi Bartuliu ir pateiksime šios diskusijos išvadas.

Pasak D. Varnaitės, lėšų bažnyčių tvarkymui turi ir Kultūros ministerija.

Priminsime, kad Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aušroje „Naujo kelio“ kolūkis, kuriam vadovavo vėliau Seimo nariu tapęs Zenonas Adomaitis, bažnyčią nuo nykimo savo lėšomis išgelbėjo ir pakeitė stogą. Tiesa, ne autentiškai, o skarda. Už tai tų laikų paminklosaugininkai Z. Adomaitį tampė po teismus. Dabar šis stogas traktuojamas kaip laikinas.

Be to, prieš keletą metų dėl Užvenčio bažnyčios tvarkymo buvo parengta galimybių studija ir pateikta paraiška finansinei paramai gauti iš Norvegijos. Ši šalis remia medinio kultūros paveldo atstatymą. Tačiau paraiška finansavimo negavo ir parapijiečiai vargo, kol atsiskaitė su galimybių studijos rengėjais.