Žemaitės literatūrinei premijai – 50 metų
Bronislavas KLIMAŠAUSKAS
Sukanka 50 metų, kai įsteigta Žemaitės literatūrinė premija. 1965 m. gegužės 28-ąją Užvenčio vidurinėje mokykloje (dabar – Šatrijos Raganos gimnazija) vykusiame literatūriniame vakare, skirtame Žemaitės gimimo 120-osioms metinėms paminėti, buvo paskelbtas tuometinio Žemaitės kolūkio visuotinio kolūkiečių susirinkimo nutarimas – įsteigti kasmetinę literatūrinę premiją už geriausią apsakymą kaimo tema. Tą pačią dieną Ušnėnuose, kuriuose 16 metų išgyveno ir pradėjo rašytojos kelią Žemaitė, buvo atidengtas paminklinis akmuo jos buvusioje sodybvietėje.
Lygiai po metų, 1966 m. birželį už apsakymą „Ko nepasakė Laukys“ pirmoji premija Ušnėnuose buvo įteikta Juozui Baltušiui (1909-1991). Devyniolika pirmųjų laureatų gavo tik daiktinius prizus – medyje ar metale įamžintus Žemaitės portretus, o vėliau pereita prie piniginių paskatinimų. Dabar premijos gali tikėtis per pastaruosius pora metų atskira knyga išleista bet kurio žanro proza, eseistika kaimo tema, monografijos apie žymius kraštiečius. Nuo 2008 metų premija skiriama kas dveji metai, jos dydis – 1448 eurai (5000 litų). Jau trečias dešimtmetis ją finansuoja Kelmės rajono savivaldybė.
Per pusamžį Žemaitės premija įteikta 41 rašytojui, kurių du – Eugenijus Ignatavičius ir Algimantas Zurba ją pelnė po du kartus. Laureatais yra tapę ir trys mūsų kraštiečiai – Tytuvėnuose gyvenantis Rašytojų sąjungos narys Vladas Kalvaitis, Ignas Viržintas (1923-2001) iš Budraičių ir Kelmėje gimęs, Izraelyje gyvenęs Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Icchokas Meras (1934-2014). 86-uosius baigiantis Vl. Kalvaitis dabar yra vyriausias iš visų laureatų. Už jį vieneriais metais jaunesni – Algirdas Pocius ir Vytautas Girdzijauskas. Jauniausia laureatė buvo Renata Šerelytė – ji 2000 m. Žemaitės premija apdovanota, vos užkliudžiusi 31-uosius.
Jau devyniolika laureatų atgulė į Amžinybės kalnelį. Kai kurie atsisveikinimai buvo ypač skaudūs ir netikėti. 1980-ųjų birželį už romaną „Priešaušrio vieškeliai“ Kelmėje atsiėmęs Žemaitės premiją Bronius Radzevičius (1940-1980) po pusketvirto mėnesio pasitraukė iš gyvenimo. Nepraėjus nė trim metams nuo premijos įteikimo Ušnėnuose, sukniubęs ant Rašytojų sąjungos laiptų, Vilniuje mirė Antanas Ramonas (1948-1993).
Premijos įteikimo iškilmės Vilniuje, Kelmėje, Ušnėnuose, Tytuvėnuose, Užventyje, Kražiuose virto gražiomis literatūrinėmis šventėmis. Jose laureatų kūrybą yra skaitę žinomi aktoriai M. Kudarauskaitė, G. Urbonaitė, U. Nasvytytė, B. Marcinkevičiutė, O. Dautartaitė, J. Valančienė, P. Venslovas, J. Šalkauskas, Kelmėje gimęs Č. Stonys bei kiti, koncertavo nemažai žinomų meno mėgėjų kolektyvų.
O kaip Žemaitę ir jos vardo premiją vertina patys laureatai? Juozas Šikšnelis: „Man ši premija garbingiausia, nes Žemaitė – ne sena blunkanti nuotrauka, bet Lietuvos peizažas. Savo laiko peizažas, nutapytas sodriomis, nesenstančiomis spalvomis, laikui atspariais dažais“. Leonardas Gutauskas: „Žemaite ir Biliūnu reikėtų pradėti mokytis rašto, nes jų kūryboje glaudžiasi mūsų šaknys. Dėl to Žemaitės premija tokia brangi“. Vytautas Bubnys: „Šiandien tapo nemadinga prasižioti apie Valančių, Žemaitę ar Vaižgantą. Jų kaip nebuvę. Man jie gyvi savo pamokomis, savo kūrybos dvasia. Ypatingai Žemaitė“.