Vėjo elektrinių parkas „E wind“ jau laukia pirmųjų jėgainių
Kelmės r. Tilvikų ir Beržėnų II kaimuose vykstančių vėjo jėgainių statybų rangovams pats darbų įkarštis. Sėkmingai išliejus pamatus ir sutvarkius privažiavimo kelius, baigiami tiesti elektros kabeliai ir pradedami elektros pastočių rekonstrukcijos darbai. Planuojama, kad naujos jėgainės į Kelmės kraštą atvyks jau rudenį. Tuomet prasidės didieji vėjo elektrinių montavimo darbai.
Pasak vėjo jėgaines statančios „E energija“ grupei priklausančios bendrovės „9 sparnai“ vadovo Artūro Kliukevičiaus, nors naujųjų vėjo jėgainių horizonte dar nematyti, projektui įgyvendinti jau atlikti kone visi svarbiausi darbai.
Rekonstruoja senas pastotes
„Per 3 mėnesius buvo išlieti itin dideli ir tvirti pamatai abejoms jėgainėms. Buvo net taip, kad visą parą, be perstojo buvo liejamas betonas – kiekvienos jėgainės pamatams sunaudota po maždaug 100 betonvežių betono, tuo metu statybų aikštelėje plušėjo pusantros rangovo brigados. Be to, svarbu paminėti, kad pamatai vėjo jėgainėms yra sudaryti ne vien iš betono. Pirmiausia buvo sumontuota itin tvirta metalo konstrukcija su į žemę iki 14 metrų gylio įleistais poliais. Taip užtikrinama, kad pamatai, kurie yra vėjo jėgainės pagrindas, tvirtai laikys apie 1500 tonų sveriančią vėjo elektrinę ir garantuos jos ilgą tarnavimo laiką“, – pasakoja A. Kliukevičius.
Taip pat buvo nutiesti ir sutvarkyti privažiavimo keliai, šiuo metu baigiamos tiesti elektros kabelių linijos.
Dar viena svarbi projekto dalis – trijų transformatorinių pastočių rekonstrukcija. Bendrovė „9 sparnai“ įsipareigojo savo lėšomis atnaujinti seną jų įrangą ir taip padidinti elektros tinklo patikimumą. Be to, atnaujintos pastotės bus pritaikytos priimti didesnį elektros energijos kiekį, kurį generuos įrengtos naujos 9 MW galios vėjo jėgainės. Planuojama, kad pastočių tvarkymo darbai truks iki lapkričio.
Pirmoji elektra – kitąmet
„Tikimės iki lapkričio sulaukti ir pačių vėjo jėgainių. Jau dabar planuojame jų kelionę iki montavimo vietos, dėliojame darbų grafikus, tariamės su gamintoju – norime nieko nelaukdami pastatyti bokštus, sumontuoti sparnus ir kitą įrangą. Jei viskas klostysis sklandžiai, turėtume pradėti vėjo elektrinių paleidimo ir derinimo darbus jau kitų metų pirmąjį ketvirtį“, – sako A. Kliukevičius.
Planuojama, kad kompanijos „General Electric“ pagamintos modernios „Cypress“ vėjo jėgainės pradės veikti 2023-ių metų antrąjį ketvirtį. Skaičiuojama, kad veikdamos maksimalia galia jos galės patenkinti apie 20 tūkst. namų ūkių elektros energijos poreikius.
„Kiekviena nauja vėjo jėgainė ne tik padidina vietinę elektros energijos gamybą, bet ir prisideda prie visos šalies energetinės nepriklausomybės. Dabar pastatysime 2 jėgaines, kam nors tai gali pasirodyti kaip kuklus indėlis, bet tai yra tik pirmas etapas. Be to, su kiekvienu atsinaujinančios energetikos projektu pakeičiame dujinę generaciją ir padedame mažinti elektros energijos kainą“, – tikina bendrovės „9 sparnai“ vadovas.
Kelmės rajonas – tarp proveržio lyderių
Šiuo metu Kelmė yra viena pirmųjų savivaldybių Lietuvoje, įgyvendinanti tokio masto vėjo energetikos proveržį – čia statomas vienas didžiausių vėjo elektrinių parkų kompleksas šalyje „E wind“.
Viso Kelmės rajone „E energija“ grupė pastatys iki 50 šiuo metu pasaulyje efektyviausių antžeminių vėjo elektrinių ir tai bus vienas moderniausių vėjo parkų Baltijos šalyse. Bendra keliais etapais vystomo vėjo jėgainių parko „E wind“ galia sieks iki 300 MW. Per metus „E energija“ grupės jėgainės Kelmės rajone pagamins apie 1 TWh elektros energijos, kas prilygsta maždaug 7 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos kiekio.
Vėjo energetikos plėtra Kelmės r. turėtų prisidėti ir prie naujų darbo vietų kūrimo – naujoms vėjo elektrinėms aptarnauti regione bus steigiamas gamintojo aptarnavimo serviso centras. Be to, vėjo elektrinių parko statybų metu ir po jų turėtų augti vietinio paslaugų ir aptarnavimo sektoriaus pajamos – apgyvendinimo, maitinimo paslaugomis Kelmės r. jau dabar naudojasi bendrovės „9 sparnai“ statybų aikštelėje dirbantys rangovai ir subrangovai.
(Reklama)

Nauja degalinė pasiūlė pigiausią kurą Lietuvoje
Paulius Stalionis pristato geriausių dainų koncertinę programą!
Kaip pasirinkti teisingiausias investicijas augant jūsų pajamoms?
PASIUTPOLKĖ SU AMBROZIJA. Naujausias grupės „Ambrozija“ projektas
Ar Kelmės rajonas pasiruošęs žiemai? (II)
Ar Kelmės rajonas pasiruošęs žiemai? (I)
Dievą, Tėvynę ir artimą mylėti labiau už jaunystę ir gyvybę
Igno Viržinto kraštotyros muziejus Budraičiuose: Istorija lėtai užsimiršta, jei niekas jos neprimena
Tai kad senose tik budavo alyva, o naujose nebera… ILAN truputi atsilikes…
Ir jegaines jungiamos i nuotolines pastotes.
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/vejo-jegaines-uzsidega-kur-kas-reciau-nei-mano-melagienu-kurejai-57-1918346
Įdomi „vėjininkų” logika: jeigu vėjo jėgainė užsidegė nuo žaibo, tai gaisro pasekmės neva bus mažesnės, nei gaisro nuo gedimo atveju??? Antras aspektas (ką visą laiką sakau ir rašau Aplinkos ministerijai ir kitoms žinyboms), vėjo jėgainės absoliučiai nėra apsaugotos nuo gaisrų apskritai ir konkrečiai nuo gamtos veiksnių, sukeliančių gaisrus (tuo paties žaibo, padidintos vėjo generacijos ir t.t.). Lietuvoje net nėra jokių teisės normų, kaip aukštuminės neva „modernios” vėjo jėgainės (virš 300 metrų aukščio) turi būti apsaugotos nuo gaisrų, žaibų ir t.t. Poveikio aplinkai vertinimuose (PAV) apie tai dažniausiai net neužsimenama, tik pastaruoju metu po visuomenės pareiškimų naujose PAV tam atsiranda vienas, kitas formalus sakinys. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM nepateikė nė vienos pastabos dėl vėjo jėgainių priešgaisrinės saugos! Negu jų požiūriu vėjo jėgainės taip nepriekaištingai yra apsaugotos nuo gaisrų? O kai Lietuvoje degė (jau daug kartų tai buvo) vėjo jėgainės, tai gaisrininkai tik stebėjo, kol visiškai sudegs, nes neturi nei įgūdžių, nei technikos gesinti vėjo jėgainių gaisrus. Įdomu, kaip gaisrininkai planuoja pasiekti gaisro židinį 300 metrų aukštyje? Palyginimui: Vilniaus televizijos bokštas yra aprūpintas moderniomis aukštuminėmis automatinėmis ir neautomatinėmis gaisro prevencijos, aptikimo, lokalizavimo ir gesinimo sistemomis, yra numatyti evakuacijos (tame tarpe ir gyventojų iš aplinkinių teritorijų) planai, nuolat vyksta pratybos ir t.t., o „modernios” vėjo jėgainės” nieko iš išvardinto neturi ir tai net nėra planuojama. Trečias aspektas, citata: „Ugniagesių vadas apskaičiavo, kad pavarų dėžėje buvo 800 galonų (apie 3 tūkst. litrų) alyvos, o antžeminiame transformatoriuje – apie 1300 galonų alyvos (apie 5 tūkst. litrų), todėl nuo jėgainės kylantys dūmai atrodė tokie juodi”. Štai ir viskas, ką reikia žinoti apie vėjo jėgainių „ekologiškumą”, „žaliąjį kursą”, ir „energetinę nepriklausomybę” – vėjo jėgainės naudoja alyvą (naftos produktus !!!), kurių degimo pasekmėje daroma nepataisoma žala žmonėms ir gamtai…