Vėjo energetika – galimybė išlaikyti mažesnę elektros kainą

Ekspertų teigimu, vėjo energetika ateityje gali sumažinti ir padėti nekilti elektros energijos kainai. Negana to, žaliausia ir pigiausia – vėjo energetika – ne tik traukia investuotojus, bet ir palankiai priimama šalies gyventojų.

Vėjo energetika išsiskiria tuo, kad esminės sąnaudos patiriamos statant vėjo elektrinę, o jos eksploatacija kainuoja palyginti mažai, tokios elektrinės be papildomų žymių investicijų patikimai tarnauja bent keletą dešimtmečių, todėl rinkai gali pasiūlyti aplinkai draugiškos ir palyginti pigios elektros energijos.

„Dėl beveik nulinių papildomų sąnaudų gaminant elektros energiją vėjo elektrinėse, šios elektros biržoje galima įsigyti itin pigiai. Konkurencinga kaina, už kurią atsinaujinančios energijos gamintojai parduoda elektros energiją, mažina rinkoje parduodamos didmeninės elektros kainą. Įskaitant ir tą, kuri gaminama iš tradicinių – iškastinių – šaltinių. Dėl sumažėjusios kainos biržoje mažėja kaina ir mažmenininkams, t. y. galutiniams vartotojams – įmonėms ir namų ūkiams“, – komentuoja Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) l. e. p. direktorė Urtė Daškevičiūtė.

Asociacijos skaičiavimais, dėl elektros energijos gamybos vėjo elektrinėse vidutinė valandinė elektros paros kaina Lietuvoje 2018 m. sumažėjo iki 11,45 eurų už MWh, 2019 m. – iki 11 eurų už MWh, o 2020 m. – iki 16,39 eurų už MWh.

„2018 m. vėjo pagaminta elektra vartotojams sutaupė per 38 mln. eurų, 2019 m. – per 49 mln. eurų, o 2020 m. – per 74 mln. eurų“, – skaičiuoja U. Daškevičiūtė.

Pigi elektra – masalas investuotojams

Elektros kainos pokyčius lemia paklausa. Dėl karštos praėjusios vasaros buvo smarkiai išaugusi elektros paklausa, o dėl prastų elektros gamybos sąlygų hidroelektrinėse sumažėjo jos pasiūla. Mat augančią didmeninę elektros kainą biržoje lemia ir išsekusios upės Skandinavijoje, kur daug elektros gaminama hidroelektrinėse, ir didelė elektros kaina Vakarų Europoje, Šiaurės šalyse bei Lietuvoje, kurią dar palaiko brangstantys taršos leidimai bei gamtinės dujos ir kitos žaliavos energijai gaminti. U. Daškevičiūtė aiškina, kad elektros gamintojai, kurie ją gamina ne iš atsinaujinančių šaltinių, privalo pirkti šiuos leidimus ir tai kelia jų gaminamos elektros energijos kainą.

Pasak jos, Europoje augančios elektros kainos atveria Lietuvai galimybę pritraukti investuotojų, nes dideli elektros energijos vartotojai ieško, kaip sumažinti sąskaitas už elektrą ar bent išvengti jų augimo ateityje.

„To būtų galima pasiekti investuotojui sudarant dvišales elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis su elektros gamintoju. Sudarant ilgalaikę, dažniausiai apie 10 metų, sutartį, joje būtų numatyta fiksuota elektros energijos kaina. Ekspertai prognozuoja, kad elektros kainos ateityje tik didės, todėl, sudarius palankias sąlygas vėjo jėgainių parkams kurtis regionuose, galima tikėtis, kad tokios elektrinės pritrauks didelių investuotojų, kurie būtų suinteresuoti fiksuota elektros kaina“, – įžvalgomis dalijasi U. Daškevičiūtė.

Proveržio galimybė nesnausiantiems regionams

Dėl klimato kaitos bet koks žaliosios energijos naudojimas yra naudingas ne tik vietos bendruomenėms, bet ir visai žmonijai. Anot LVEA l. e. p. direktorės, regionuose vystomi vėjo jėgainių parkai gali vietos bendruomenėms atnešti daug įvairios naudos – tai priklauso nuo vystytojų ir bendruomenių susitarimo.

„Jei regione palankiai vertinama vėjo energetika, į jį gali ateiti ir stambūs investuotojai, pavyzdžiui, kurtis gamyklos, kurioms reikia daug elektros energijos. Taip regionams ir jų gyventojams ne tik vėjo elektrinių parkai sukurs vertę, bet ir padės privilioti investuotojų, kuriems reikės darbuotojų – tai naujos darbo vietos“, – sako vėjo energetikos ekspertė.

Pagrindinė kliūtis sparčiau plėtoti vėjo energetiką Lietuvoje, pasak U. Daškevičiūtės, gali būti nepakankami elektros tinklų pajėgumai, mat jų plėtra nespėja paskui kylančius vėjo jėgainių parkus.

„Normali praktika, kad vėjo parko vystytojai kalbasi ir bendradarbiauja su bendruomenėmis. Jau kurį laiką vėjo energetikos plėtros nestabdo neigiamos gyventojų nuomonės, žmonės palaiko atsinaujinančią energetiką. Tačiau turėtume spręsti galimas technines kliūtis“, – teigia ji.

„E wind“ vėjo jėgainių parką Kelmės rajone vystančios „E energija“ įmonių grupės direktorius Gediminas Uloza antrina U. Daškevičiūtei, kad dauguma šalies gyventojų jau supranta, jog vėjo energetika – patikimas kelias į saugesnę ir tvaresnę ateitį.

„Paskutinių apklausų duomenimis, 76 proc. Lietuvos gyventojų pasisako už vėjo energetikos plėtrą. Ne tik dėl to, kad ji neteršia aplinkos, bet yra ir pigiausia. Pagaminti 1 MWh elektros energijos sausumos vėjo jėgainėje kainuoja vos iki 45 eurų, vėjo jėgainėje jūroje – iki 80 eurų, saulės elektrinėje – 50–70 eurų, o iškastiniu kuru kūrenamoje elektrinėje esant dabartinėms dujų ir apyvartinių taršos leidimų kainoms – iki 100 eurų“, – aiškina jis.

Uloza priduria, kad, išaugus palankiam vėjo energetikos vertinimui, šalies regionai konkuruoja dėl vėjo jėgainių parko vystytojų pritraukimo ir atkreipia dėmesį, kad Kelmės r., nors yra įsikūręs šalies viduryje, turi itin palankias gamtines sąlygas vėjo energetikai plėtoti. Svarbiausia, kad rajonas spėtų pasinaudoti šia galimybe ir gautų maksimalią naudą.

Didesni ir mažesni vėjo jėgainių parkai vystomi arba jau veikia Kelmės, Kretingos, Šilutės, Tauragės, Pagėgių, Šilalės, Mažeikių, Jurbarko, Naujosios Akmenės, Telšių ir Anykščių savivaldybėse. Lietuvoje šiuo metu veikia 23 vėjo jėgainių parkai, bent 10 – vystoma.

(Reklama)