2020-01-14-

Alvydas GEŠTAUTAS

Praėjusią savaitę Butkiškėje gyvenanti žolininkė Kristina Šilinskienė pagamino muilą, kurį pavadino Milžinų vardu. Jis sveria 32 kg ir, kai bus atliktos būtinos procedūros, tikriausiai agentūra Factum užfiksuos naują didžiausio muilo gabalo, pagaminto Lietuvoje, rekordą. Milžinų muilo gamybos procesą stebėjo LRT, LNK, TV3 televizijos ir „Bičiulio“ laikraščio žurnalistai.

Šilinskienė pirmiausia baigė Vytauto Didžiojo universitete verslo administravimo psichologijos bakalauro bei tarptautinės prekybos ir marketingo magistro studijas, tačiau labiausiai išgarsėjo kaip žolininkė.

– Dar Akmenėje, kai mokiausi vidurinėje mokykloje, man labai patiko biologija, chemija, fizika,– prisimena jaunystės dienas ponia Kristina. – Pateikiau dokumentus į tuometinį Kauno medicinos institutą ir Vytauto Didžiojo universitetą. Pakvietimus gavau į abi aukštąsias mokyklas. Kadangi tais laikais studijos, susijusios su verslu, buvo labai populiarios, atsisakiau medicinos, pasirinkau verslo studijas. Gyvenime išbandžiau įvairias veiklas. Dėsčiau Šiaulių universitete, keliose kolegijose. Likimas lėmė, kad apsigyvenau kaime ir pasinėriau į žolių paslaptis. Pernai parašiau projektą, gavau iš Nacionalinės mokėjimo agentūros finansavimą ir namuose įrengiau kosmetikos gaminių gamybos patalpas. Kilo mintis padaryti kažką originalaus. Pasidomėjau, kad rekordus registruojanti Factum yra užfiksavusi, jog didžiausias iki šiol Lietuvoje pagamintas muilo gabalas svėrė 23 kg. Pagalvojau, o kodėl aš pati negaliu pagaminti dar didesnio gabalo?

Šilinskienės pagamintas muilas dabar sveria 32 kg, tačiau kai subręs ir galutinai sukietės, apie dešimtadalį svorio praras. Tikėtina, kad jis svers 30 kg. Taigi, nekyla abejonių, kad Butkiškėje bus pasiektas didžiausio muilo gabalo rekordas. Tiesa, iki pasaulio rekordo dar labai toli. Jis prieš ketverius metus užfiksuotas Kinijoje, – kinai pagamino net 14 tonų sveriantį muilo gabalą.

32 kg sveriančio muilo gabalui pagaminti prireikė 7 kg kokosų ir 14 kg alyvuogių aliejaus. Gamybos procesui reikėjo 7890 g distiliuoto vandens, 3100 g natrio hidroksido, o spalvos suteikimui – 100 g dilgėlių lapų miltelių. Iš šių kiekių ir susidarė 32 kg muilo masė, kuri kelias dienas stingo. Muilo masės gamyba truko apie valandą. Pirmiausia reikėjo išlydyti kokosų aliejų, jį sumaišyti su alyvuogių aliejumi ir kitais ingridientais.

Žurnalistus, stebėjusius gamybos procesą, domino, kodėl Kristina muilą pavadino Milžinų vardu.

– Lietuvoje nerasime rajono, kuriame nebūtų užrašyta padavimų apie kadaise ten gyvenusius milžinus. Pasakojama, kad prieš tvaną Žemėje gyvenę milžinai. Po tvano milžinų rasę pakeitė žmonės. Netgi pasakojama, kad žmones ištiks maras ir tuomet ateis nykštukų epocha,– pasakoja ne tik žolininkystės paslaptimis, bet ir tautosaka besidominti K. Šilinskienė. – Padavimai ir legendos pasakoja, kad milžinai kūrė Žemės kraštovaizdį: pylė kalnus, kirto miškus, priverkė ežerus. Milžinų laikus mena išlikę vietovardžiai, senosios laidojimo vietos, nes pilkapiai dažnai vadinami milžinkapiais. Pavyzdžiui, iš 14 Kelmės rajono pilkapių, esančių Lietuvos kultūros paveldo registre, šeši turi Milžkapio, Milžinkapio ar Kapmilžio vardus. Milžinas – tai ne tik fizinės didybės, bet ir mūsų tautos dvasinės stiprybės simbolis. Taip kilo mintis, kad muilo gabalas, sversiantis apie 30 kg, galėtų turėti Milžinų pavadinimą ir taip sujungtų mūsų tautos praeitį bei dabartį. Pamatyti muilą-milžiną bus galima Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre.

Žolininkė iš Butkiškės dalyvauja įvairiuose projektuose. Dabar jos dėmesys sutelktas į tarptautinį projektą „Laukiniai stebuklai“, kuriame dalyvauja Joniškio ir Utenos vietos veiklos grupės. Kristina pateikė paraišką ir laimėjo konkursą, kuriame buvo renkami lektoriai paskaitoms skaityti, užsiėmimams vadovauti. Kokie tie laukiniai stebuklai? Neseniai Utenoje vykusiame užsiėmime Kristina demonstravo, ką galima pagaminti iš pušų. Pasirodo, iš pušų galima gaminti virtinukus, limonadą. O iš kiaulpienių, jų šaknų, dilgėlių, kitų augalų galima pagaminti sriubų, pyragų, sirupų ir t.t.

Šilinskienės ir S. Maziliausko nuotraukos