25-ieji „Prozos aruodai“ Budraičiuose: Igno Viržinto atminimui – paminklinis akmuo

Diana STUNGURIENĖ

Rugpjūčio 24 d. – Igno Viržinto gimimo dieną – Budraičiuose buvo ypatinga šventė. Šalia jau 25-erius metus augančio ąžuolo, pasodinto pirmųjų „Prozos aruodų“ metu, atidengtas paminklinis akmuo, skirtas šio krašto šviesuoliui, muziejininkui ir rašytojui I. Viržintui. Renginyje dalyvavo literatai iš įvairių respublikos miestų ir miestelių: Šiaulių, Kuršėnų, Mažeikių, Kėdainių, Šilalės, Raseinių, Tytuvėnų, Šedbarų, Kražių, taip pat Kelmės literatų klubo „Vieversys“ nariai.

Kaip ir kasmet, Tytuvėnų kūrybinis klubas „Austėja“ kartu su pagrindiniu partneriu – Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešosios bibliotekos Šedbarų biblioteka – pateikė Kelmės rajono savivaldybei NVO paraišką „Prozos aruodai“. Gauta finansinė parama buvo panaudota prasmingai: naujo almanacho „Prozos aruodai“ leidybai ir paminklinio akmens pastatymui. Šventinio renginio metu buvo pristatyta ši nauja knyga, o jo dalyviai nusifotografavo po ąžuolu, greta tik ką atidengto atminimo akmens.

Ne kartą buvo siūlyta Budraičiuose esančią gatvę pervadinti I. Viržinto garbei. Nepavykus įgyvendinti šios idėjos, Budraičių bendruomenės pirmininkė Virginija Žurbenkienė pasiūlė šviesuolio, kuris ilgus metus dirbo Profesinio rengimo centro Tytuvėnų filiale (anksčiau – Tytuvėnų žemės ūkio technikume), atminimą įamžinti kitaip. Taip užgimė gražia tradicija tapęs literatūrinis konkursas „Prozos aruodai“.

Tradiciškai susitikimą daina „Gervės“ pradėjo Liucija Kelpšienė ir Dalia Galbuogienė. Ši daina ypatingai šiltos ir saulėtos Atminimo dienos nuotaiką nuspalvino rudenišku ilgesiu bei priminė ypatingą I. Viržinto meilę savo kraštui.

Renginį vedė Tytuvėnų kūrybinio klubo „Austėja“ vadovė Justina Viržintienė, Šedbarų bibliotekininkė Dalia Galbuogienė bei Antanas Galbuogis. Konkurso organizatoriams ir susirinkusiesiems palaikantį ir pagiriamąjį žodį tarė brolis Pijus.

Igno Viržinto vertybių lobis jaunimui

Dalia Griškevičienė, Kelmės literatų klubo prezidentė, poetė ir Kelmės PRC lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė, vedė pažintinę pamoką, kurioje supažindino su jaunimo – moksleivių – požiūriu į rašytoją Igną Viržintą. Jai teko laimė su rašytoju bendrauti gyvai, dalyvauti jo knygų pristatymuose ir kartu ieškoti atsakymų į pamatinius gyvenimo klausimus. O jie I. Viržinto kūryboje iškyla neatsiejamai nuo kaimiškosios rašytojo prigimties ir žemdirbiškos pasaulėjautos. Tai moralė ir bendravimo būdas, kurie moderniame, greitai skubančiame pasaulyje jaunam žmogui tampa itin reikalingi.

Didžiausia pateikto literatūrinio tyrimo intriga buvo laikas. D. Griškevičienė tuos pačius klausimus apie I. Viržinto tekstus mokiniams pateikė prieš 24 metus ir dabar. Jaunimas, kaip ir prieš ketvirtį amžiaus, vėl suko galvą: ar rašytojas privalo būti geras stebėtojas, ar tiesiog talentingas pasakotojas? Ar įmanoma sukurti įtikinamą pasaulį pačiam jo nepalietus, neišgyvenus? Ir svarbiausia – kodėl žmogų taip nepaaiškinamai traukia išsaugoti tai, kas nyksta? Keitėsi kartos, keitėsi kalbos stilius, rašymo maniera ir net patys žodžiai, tačiau atsakymų šerdis išliko stebėtinai vientisa. Mokytojos pastebėjimu, šiandieninis jaunimas jaučia pačią esmę. Jie supranta, kad atmintis nėra tik sentimentai – tai būdas perduoti svarbiausius dalykus iš rankų į rankas, nes mes visi esame Vienis, apsupti lietuviškos gamtos, kalbantys lietuviškai ir visi kartu kuriantys tautinę kultūrą, saugodami tai, su kuo užaugome ir kas mus supo. Juk po mūsų ateis kiti – turime jiems palikti atmintį.

Šilti atsiminimai ir tradicijų tęstinumas

Gražiai rašytoją I. Viržintą prisiminė Kėdainių krašto tautodailininkė, tapytoja, poetė ir prozininkė Leokadija Norbutienė-Mockienė. „Prozos aruoduose“ ji dalyvauja jau daugiau nei 20 metų: ne tik rašo, bet savo piešiniais pagyvina leidinius, o anksčiau ir pati dainuodavo savo kūrybos romansus. Ir šįkart ji pasirūpino šventine nuotaika, atsiveždama dainų atlikėjus iš Kėdainių. Po renginio savo „Facebook“ paskyroje L. Mockienė rašė, kad Budraičiai jai visiems laikams liks kalbančiu simboliu, ir dėkojo bendruomenei už pavykusį, naujomis idėjomis papildytą renginį, šiltą bendravimą ir akimirkas. Jos teigimu, iš ten išsivežama brangiausia dovana – žodžiai, apkabinimai, diplomai bei nuotraukos, menančios tai, kas buvo tikra, gražu ir kartu skaudu.

Tuomet, kai išskrenda gandrai, paminėti jubiliejiniai, jau 25-ieji „Prozos aruodai“. Rašytojas, prozininkas bei muziejininkas Ignas Viržintas į šį pasaulį atėjo ir užaugo Kadagyne, Rietavo seniūnijoje, tačiau ilgus metus gyveno ir dirbo Budraičiuose, Kelmės rajone. Jo gyvenimas buvo nepaprastai margas, įdomus, įtemptas, o kartu paženklintas ypatingu gerumu, nuo kurio pražysta kito žmogaus širdis.

Konkurso „Prozos aruodai 2026“ laimėtojai ir nominantai

Rugpjūčio 24 dieną, Igno Viržinto gimimo dieną, Budraičiuose įvardyti literatai, dalyvavę rašytojo, muziejininko ir pedagogo Igno Viržinto atminimui skirtame jubiliejiniame konkurse „Prozos aruodai – 2026“. Kūrinius vertino komisijos pirmininkė Justina Viržintienė ir nariai: V. Drublionytė, B. Banys, A. Galbuogis, D. Galbuogienė. Dovanas jiems įteikė Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo ir informavimo skyriaus vedėja Virginija Navikienė ir Metodikos, informacijos ir technologijų skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Vilma Dichavičienė.

Suaugusiųjų kūryba

Pirma vieta skirta Janinai Garbenienei (1936 m. – 2026 m. liepos 12 d.) iš Vašilėnų už atsiminimus bei istorinius kūrinius. Ji buvo šviesi asmenybė, kūrusi eilėraščius ir sakmes, kurios buvo viešinamos vietos spaudoje bei literatų almanachuose, aktyviai dalyvavusi Kelmės krašto literatų klubo „Vieversys“ veikloje. Šių metų gegužę, tarsi nujausdama, kad dar vienos knygos pati išleisti nebespės, Janina savo legendas dar spėjo pateikti konkursui „Prozos aruodai“ – ne dėl garbės, bet kad tekstai išliktų. Garbingą laimėtojos diplomą renginyje atsiėmė jos anūkė Renata Norkutė.

Pirmoji vieta taip pat skirta ir Danguolei Jasaitytei-Pranaitienei iš Jurbarko už kūrinį „Šalis, kur nevysta narcizai“.

Antra vieta: Leokadija Norbutienė-Mockienė (Kėdainiai; ciklas „Laiškai sau“), Diana Stungurienė (Kražiai; novelė „Rudis“, publicistika) ir Emilija Kvietkuvienė (Kražiai; kūriniai gimtajam kraštui).

Trečia vieta: Liucija Jagelienė (Mažeikiai; „Taip jau atsitiko“, „Neišsiųstas laiškas“, „Baltų avinėlių šokis“).

Moksleivių kūryba

Pirma vieta: Urtė Ivanauskaitė (Šedbarai, Tytuvėnų gimnazijos abiturientė; „Mažas brūkšnelis tarp dviejų datų“, „Ar darbas gali įprasminti žmogaus gyvenimą“). Prizą jauniausiam konkurso laureatui skiria Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka.

Nominacijos ir specialūs prizai

Tradicinis „Prozos aruodai“ prizas LIKTARNA įteiktas Bronislavai Buchienei (Tytuvėnai) už enciklopedinį indėlį klubui „Austėja“ ir novelę „Netikėtumai“.

Pilietiškiausiu kūriniu pripažintas Igno Vaičiulio (Kelmė / Kauno kolegija) foto natiurmortas „Skylantis laikas“. Prizą skyrė ir įteikė Tytuvėnų apylinkių seniūnas Valdas Ivanauskas.

Pagyrimo raštai

Mokytojai Daliai Griškevičienei (Kelmė) ir jos moksleivių klubo „Be rėmų“ grupei (D. Rimkutei, S. Nišanovaitei, G. Urbonaitei, Elijai R., D. Barodzisaitei, M. Rakūnaitei, U. Vasiliauskaitei) už miniatiūras „M. K. Čiurlioniui“.

Jadvygai Šimkienei (Kelmė), Pranui Laurinavičiui (Sujainiai) ir Danguolei Garnienei (Kelmė).

Padėkos dalyviams

Padėkos skirtos V. Aleksandravičienei, V. Praskorienei, D. Makelienei, A. Mitkevičiui, V. Bielskiui bei pirmą kartą prisijungusioms Sigitai Patackienei ir Virginijai Navikienei.

Organizatoriai nuoširdžiai dėkojo: Antanui Galbuogiui – už kūrinių skaitymą, vertinimą ir šventės vedimą; Šedbarų bibliotekos bibliotekininkei Daliai Galbuogienei – už finansinio projekto parengimą, atsiskaitymą Registrų centrui, raštvedybą, kūrinių skaitymą, vertinimą ir renginio vedimą; J. Baliutytei – už kūrinių spausdinimą kompiuteriu; Budraičių bendruomenės pirmininkei G. Stonienei – už pagalbą baigiamojo renginio metu; Valdui Bandzai – už atminimo lentelės parengimą prie ąžuolo konkurso 25-mečio proga (kuklų, tačiau itin rašytojo dvasią atspindintį paminklą sukūrė akmentašys).

***

Ketvirtį amžiaus gyvuojantys „Prozos aruodai“ – tai geriausias įrodymas, kad Igno Viržinto pasėta šviesa ir meilė kraštui toliau leidžia gilius daigus. Šiandien Budraičiuose šlamantis ąžuolas ir atidengtas paminklinis akmuo liudija nepaprastą rašytojo išmintį, gerumą ir kūrybos dvasią. Nuoširdžiausias ačiū kiekvienam – organizatoriams, kūrėjams, renginio bičiuliams ir visai bendruomenei – už jūsų atsidavimą, laiką ir širdį. Jūsų dėka ši graži tradicija gyvuoja, o rašytojo atminimas išlieka šviesus ir gyvas. Kol kartu puoselėjame rašytą žodį ir saugome vieni kitus, tol gyva ir mūsų tautinė atmintis, jungianti kartas.

Gintauto Stungurio nuotraukos