8 iš 10 Kelmės rajono gyventojų vėjo energetikai sako taip – rodo apklausa

Aštuoni iš dešimties Kelmės rajono gyventojų palankiai vertina vėjo energetikos plėtrą šalyje ir tikisi dėl to sumažėsiančių elektros energijos kainų ateityje. Tokias tendencijas atskleidė reprezentatyvi Kelmės r. gyventojų apklausa.

Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjo pradžioje atliktos apklausos rezultatai parodė, jog 77 proc. Kelmės r. gyventojų pritaria vėjo energetikos plėtrai Lietuvoje, 9 proc. nėra apsisprendę ir tik 14 proc. pasisako neigiamai arba labiau neigiamai nei teigiamai. Vėjo energetikos plėtrai konkrečiai Kelmės rajone pritaria 68 proc. respondentų, tačiau neigiamai vertina tik 9 proc., likusieji – dvejoja, nėra apsisprendę.

Apklausa patvirtino, kad Kelmės r. gyventojai palankiai vertina vėjo energetiką ir neprieštarauja vėjo jėgainėms Kelmės r.

Tikimasi mažesnių elektros kainų

Kaip bendras teigiamas vėjo energetikos savybes respondentai dažniausiai išskyrė tai, kad vėjo energetika nenaudoja ar beveik nenaudoja vandens (54 proc.), neteršia oro ir vandens (53 proc.) bei neišskiria klimato kaitą skatinančių dujų (45 proc.).

Vėjo jėgainių statyboms konkrečiai Kelmės r. dažniau pritariama dėl ateityje galimai mažesnės elektros energijos kainos (66 proc.) bei švarios, žalios ir aplinkai draugiškos elektros energijos (64 proc.). Šiuos veiksnius dažniau minėjo vyrai ir aukštesnio išsimokslinimo respondentai. Beveik pusė gyventojų mano, kad taip rajonas prisidėtų prie šalies energetinės nepriklausomybės ir kad vėjo elektrinės rajone yra technologinės pažangos ženklas, 40 proc. tikisi, kad įrengiant vėjo jėgainių parkus bus sutvarkyta infrastruktūra.

Rajono gyventojai pasisako ir už Lietuvos energetinę nepriklausomybę – ji svarbi beveik 8 iš 10 apklaustųjų. Kad Lietuva taptų energetiškai nepriklausoma, po trečdalį gyventojų kaip elektros energijos gavybos būdą siūlytų plėtoti saulės ir vėjo elektrines. Visgi, specialistų apžvalgos ir skaičiavimai rodo, kad siekiant energetinės nepriklausomybės svarbiausias vaidmuo teks vėjo energetikai.

Lietuva yra numačiusi iki 2050 metų visą elektros energiją gaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių. Daugiau nei pusę – apie 55 proc. – šaliai reikalingos elektros energijos turėtų būti pagaminama vėjo elektrinių parkuose.

Baimes gimdo informacijos trūkumas

Minėtoje apklausoje Kelmės r. gyventojų buvo teiraujamasi ir apie baimes, susijusias su vėjo jėgainėmis. Paaiškėjo, ko žmonės baiminasi labiausiai, – kad vėjo jėgainės gali būti pastatytos per arti jų namų (61 proc.) ir gali kelti erzinantį triukšmą ar šešėliavimą (taip pat 61 proc.).

Apklausos rezultatai rodo ir tai, kad didžioji dalis baimių greičiausiai kyla dėl nežinojimo ar nesupratimo – daugiau ne pusė (52 proc.) apklaustųjų prisipažino, kad per mažai žino apie vėjo jėgaines ir jų tikrąjį poveikį sveikatai bei aplinkai.

Vėjo jėgainių parkus Lietuvoje statančios „E energija“ įmonių grupės vadovas Gediminas Uloza sako, kad nuogąstavimus geriausiai išsklaido ir visas puses tenkinančius sprendimus padeda rasti vėjo jėgainių plėtotojų bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis bei atviri atsakymai į jų klausimus.

„Gyventojai dažnai baiminasi didelio jėgainių skleidžiamo triukšmo. Įstatymais nustatyta, kad maksimalus vėjo elektrinių skleidžiamas garsas gyvenamojoje aplinkoje negali viršyti 55 dB dieną ir 45 dB naktį, šių reikalavimų visada yra laikomasi vėjo jėgaines atitraukiant nuo gyvenamųjų namų saugiu atstumu. Palyginimui, žmogaus kalba siekia 50–60 dB. Todėl labai svarbu atvirai kalbėtis su gyventojais, nes natūralu, kad nemačiusiems vėjo jėgainių iš pirmo žvilgsnio jos gali pasirodyti grėsmingos. Mūsų patirtis rodo, kad pasikalbėjus, paaiškinus, išdiskutavus baimės mažėja ar dingsta, o jau įrengtos vėjo jėgainės gyventojams nebetrukdo“, – komentuoja G. Uloza.

Pasak jo, įrengiant vėjo jėgaines yra visada išlaikomi visuomenės sveikatos specialistų patvirtinti atstumai iki esamų gyvenamųjų pastatų, o iš gretimų žemės sklypų savininkų surenkami sutikimai dėl vėjo jėgainių statybos, kuriuose aiškiai apribojama naujų gyvenamųjų pastatų statyba sanitarinėje apsaugos zonoje.

Esant poreikiui, gali būti taikomos papildomos poveikį mažinančios priemonės, tokios kaip želdynai arba jėgainių galios mažinimas ar net visiškas jėgainės stabdymas tam tikru metu, siekiant išvengti higienos normas viršijančio triukšmo ar šešėliavimo. „Bet kuriuo atveju, mes siekiame, kad mūsų vystomi projektai bendruomenėms atneštų ženkliai didesnę naudą, nei vėjo jėgainių sukuriamas neigiamas poveikis“, – apibendrina G. Uloza.

(Reklama)