Tegul A. Geštautas steigia blaivybės draugiją
Labas, Alvydai. Aš Jūsų straipsnius skaitau jau seniai, man patinka, nes Jūsų straipsniuose matosi sklandi ir turtinga Jūsų galvosena, ir ne kartą pagalvojau, kad Tau, Alvydai, reikėtų dirbti ne rajoniniam laikraštuke, o, pavyzdžiui, būti Seimo nariu ir ten panaudoti savo sugebėjimus.
Ir, žinoma, gauti atitinkamą atlyginimą.
Čia aš noriu su Jumis pasitarti dėl vieno dalyko. Man pabodo žiūrėti į žmones dėl to prakeikto girtuokliavimo. Kai aš dėl savęs, tai aš tą reikalą puikiai sprendžiau dar būdamas 10 metų, visą gyvenimą svaigalų nenaudojau ir jaučiausi laimingas. Bet kai žiūriu į žmones, ypač į dabartinį jaunimą, darosi baisu. Iš jaunuolių pašnekesių paaiškėja, kad jie nieko nežino apie alkoholio žalingumą, žino tik tiek, kad geria tėtis, geria mama, geria visi žmonės, pilnos krautuvės, ant kiekvieno kampo gali įsigyti svaigalų, net kuro kolonėlėse svaigalų pilna, tai kaip negerti? Man tai seniai žinoma, kad jei gimei alkoholio terpėje, tai augsi jau turėdamas alkoholio pomėgį, taip vadinamą sindromą, ir tavo vaikai jau turės tą alkoholinį sindromą. Man pikta, kad, pavyzdžiui, neišgeriu nė vieno lašo, o man statistika priskaičiuoja 30 litrų gryno spirito per metus.
Dabar, Alvydai, prie reikalo. O jei įkurtumėt „Bičiulyje“ skyrelį „Priešalkoholinis judėjimas Kelmės rajone“, ir šalia – „Blaivybės draugija“? Ten galėtų registruotis tie, kurie atsisako svaigalų ir įvairių narkotikų. Taip pat ir rūkymo, ir, svarbiausia, nori išlipti iš alkoholio liūno. Tam skyrelyje būtų registruojami pasižadėjimai kelti sueigas ir gimtadienius be jokio alkoholio, taip pat būtų rašomi straipsniai apie alkoholio žalingumą. Tokie straipsniai buvo rašomi tarpukario Lietuvos spaudoje.
Antanas STARAŽINSKAS (Laugalis)