Žiemoja Kražantėje…

<Edvardas BAGDONAVIČIUS>

Mes džiaugiamės ir didžiuojamės gyvendami gražioje gamtoje ir manome, kad čia mūsų namai. Deja, taip galvoja ir didžiulis ančių pulkas, žiemojantis prie senojo malūno užtvankos. Jos teisios: gamta visų namai.

Atėjus žiemai, maisto nebėra, ir jų likimas atsiduria žmogaus rankose. Nuo žmonių geranoriškumo priklauso, ar sočiai jos peržiemos, ar laimingai sulauks pavasario.

Mes su kaimynu V. Pikturna jau nuo rudens pradedame mąstyti, kaip kuo daugiau sukaupti pašaro paukščiams. Pasirodo, kad šia „liga“ serga ir geradaris, paukštelius maitinantis Albinas Palaikis. Praėjusią žiemą jis įsiūlė nemažą sumą pinigų, už kuriuos nupirkau antims grūdų, o šiai žiemai, nieko neprašytas, parūpino daugiau kaip pusę tonos rapso sėklos ir dar klausė, ar antys les. Lesa, didelis ačiū jam.

Nemenkas rūpintojėlis ir Albertas Meškauskas. Kaip ir kiekvienais metais, šiemet vėl davė apie pusę tonos kviečių. Noriu padėkoti ir Vincui Zakarauskui bei Steponui Dzimidui, kurie rėmė paukščius pašarais.

Mano misija paprasta – surinktą pašarą, apie 15 kg, kas rytą nunešti paukščiams. Tai malonus jausmas, atgaiva, kai gali pagelbėti. Būtų dar maloniau, jei maisto kiekį būtų galima padidinti iki 20 kg. O kad taip atsitiktų, prašau pagelbėti grūdų atliekom, sėklom (tel. 8 630 00 337).

Už gerumą, suteiktą pagalbą paukšteliams dėkojam visiems: močiutėms, mamytėms, atėjusioms su mažyliais, visiems, atnešusiems nors po riekelę duonos.