Apie dūmų detektorius ir sugriuvusias krosnis
Nuo šių metų pradžios iki rugsėjo 17 d. Kelmės rajone ugniagesiai gelbėtojai 98 kartus skubėjo likviduoti įvairių stichijų ar nelaimių pasekmes ir 79 sykius gesino liepsnas. Ir nors šis skaičius yra lygiai toks pat kaip, ir per tą patį 2020 m. laikotarpį, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiąjį specialistą Stasį Kvietkų neramina tai, kad 29 gaisrai kilo gyventojų būstuose. O daugumos iš jų priežastis – degantys suodžiai.
Artėjant šildymo sezonui, Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai lankosi rajono gyventojų namuose ir tikrina, kaip žmonės pasiruošė naujam kūrenimo sezonui. Didžiausias dėmesys kreipiamas į socialinės rizikos šeimas, senyvo amžiaus, vienišus ir neįgalius gyventojus.
Vykdami į patikras Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai vadovaujasi Vidaus reikalų ministro parengtu ilgalaikiu „Gaisrų prevencijos veiksmų planu“, kurio tikslas – sumažinti šalyje gaisrų ir juose žuvusių žmonių skaičių. Plane ypatingas dėmesys kreipiamas į gyventojų būstus, tikrinama, ar juose gyvenantys žmonės turi įsirengę dūmų detektorius, ar tvarkinga yra elektros instaliacija.
– Dūmų detektorius – tai pigiausia priemonė, pranešanti žmogui apie jo gyvenamosiose patalpose kilusį gaisrą. Ypatingai nakties metu, kai žmonės miega. Patvirtinta, kad net silpnai girdinčių asmenų ausis šio prietaiso garsai pasiekia ir taip išvengiama skaudžios tragedijos,– sakė S. Kvietkus.
Vyriausiasis specialistas priminė, kad 2018 m. parašius projektą buvo nupirkta nemažai dūmų detektorių, kuriuos patys ugniagesiai gelbėtojai išdalino ir sumontavo daugiavaikių šeimų, pagyvenusių ir neįgalių žmonių būstuose. Po trejų metų apsilankę tuose pačiose namuose, dalį detektorių tikrintojai rado nebe pakabintus prie lubų, o padėtus ant spintos. Paklausus, kodėl jie laikomi ne tam skirtoje vietoje, šeimininkai aiškino, kad išsikrovė prietaiso elementai, todėl jį ir padėjo į šalį. S. Kvietkus sakė, kad panašūs vaizdai buvo pas vienišus ir garbaus amžiaus senjorus, o socialinės rizikos šeimoms tikrintojai priekaištų neturėjo. Tokias šeimas lankantys socialinės priežiūros darbuotojai pasirūpino ne tik dūmų detektoriais, bet ir krosnių remontu. Lankydamiesi rajono gyventojų namuose ugniagesiai gelbėtojai buvo nemaloniai nustebinti kai kurių asmenų abejingu požiūriu į savo turto apsaugą nuo ugnies. Nevalyvų žmonių namuose trūko ne tik dūmų detektorių – čia buvo ir netvarkingos krosnys bei nežinia kada valyti suodžiai. Blogiausia tai, kad nemažai tokių apsileidusių gyvena ne kokiame vienkiemyje, o sovietiniais laikais ūkių statytuose daugiabučiuose. Užtektų, kad per vieną apsileidėlį kiltų gaisras, o dėl to daug nuostolių patirtų ir šalia gyvenantys kaimynai… S. Kvietkų stebina ir tai, kad degančius suodžius tenka gesinti ne tik senuose, bet ir gražiuose naujuose būstuose. Nesuprantama, ir kodėl po tokio įvykio nėra pasimokama. Štai pernai metais ugniagesiai gelbėtojai už degančių suodžių gesinimą baudą skyrė vieno namo savininkui, bet nepraėjus nė metams ta pati bėda pasikartojo antrąjį kartą. Dėl to nerūpestingiems būsto šeimininkams antrąjį kartą buvo skirta kur kas didesnė bauda.
Kitaip yra su senyvo amžiaus ar neįgaliais žmonėmis. Stasys prisiminė, kad lankantis tokių gyventojų namuose neretai sulaukia klausimo: kas rajone valo suodžius ir kaminus? Kadangi šių darbų atlikimui reikia ne tik fizinės jėgos, bet ir atitinkamų priemonių ir įrankių, specialistas sako, kad tai yra atvira niša verslui.
…Ugniagesiai kasmet kartoja, kad dar prieš šildymo sezono pradžią būtina susiremontuoti krosnis, išsivalyti suodžius ir dūmtraukis. Jeigu jie buvo anksčiau išvalyti, vis tiek reiktų patikrinti, ar per vasarą jų neužkišo paukščiai. Klaidinga manyti, kad į seną mūrinį dūmtraukį sumontavus metalinį įdėklą, jo valyti nereikia. Dūmtraukio įdėklas tik palengvina suodžių valymą iš dūmtraukio ir apsaugo jį nuo kūrenimo metu susikaupiančių dervų. Kadangi suodžiai savaime nuo vidinių dūmtraukio sienelių niekur nedingsta, šildymo sezono metu juos būtina valyti bent kartą per tris mėnesius.
Kūrenantiems krosnis malkomis būtina prisiminti, kad jas galima laikyti ne arčiau kaip per 1 m nuo pakuros, o degant ugniai, krosnies durelės privalo būti uždarytos. Prie krosnies draudžiama laikyti degias medžiagas ar skysčius ir jokiu būdu jų nenaudoti greitesniam ugnies užkūrimui. Ilgą darbo patirtį turintis Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas sako, kad tik rūpestingai laikydamiesi visų saugos priemonių ir reikalavimų prasidedantį šildymo sezoną praleisime be didelių nuostolių ar skaudžių nelaimių.
Kvietkaus nuotraukos liudija, kad šildymui naudojamos ir tokios krosnys