Ar Tarybos nariai vykdo savo pareigas?

Šiemet tik gegužės mėnesį mūsų rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius pateiks ataskaitą apie savo, Tarybos, administracijos, Kontrolės ir audito tarnybos veiklą 2024 metais. Iki šiol po to, kai Taryba patvirtindavo visas minėtas ataskaitas, meras ir politikai vykdavo atsiskaityti gyventojams. Atsiskaitydavo, tiksliau bendraudavo su rinkėjais irgi įvairiai. Buvo metai, kai savivaldybės vadovai ir Tarybos nariai vykdavo per metus netgi du kartus susitikti su rinkėjais: rajono biudžeto rengimo ir tvirtinimo išvakarėse bei po anksčiau minėtų ataskaitų. Pastaraisiais metais ir meras, ir kiti politikai kiekvienoje seniūnijoje rengdavo po vieną sueigą. Bet buvo metų, kai Savivaldybei vadovavo šviesios atminties Kostas Arvasevičius, kada politikai atsiskaitydavo net 38 rajono vietovėse, t.y. Kelmės, Tytuvėnų bei Užvenčio miestuose ir visose seniūnaitijose.

2024-ieji buvo pirmieji metai, kai Tarybos nariai už politinę veiklą gavo atlyginimus. Visi Tarybos nariai gavo 20 proc. mero algos iki mokesčių atlygio sumą. Komitetų ir komisijų pirmininkai dar nuo minėtos sumos gavo 20, o jų pavaduotojai 10 proc. priedus.

Keisčiausia, kad šiemet Savivaldybės taryba netvirtino grafiko, pagal kurį ir meras, ir Tarybos nariai vyks atsiskaityti gyventojams.

– Vietos savivaldos įstatyme nėra nurodyta, kokia forma aš ir Tarybos nariai turime atsiskaityti gyventojams, – sakė meras I. Petkevičius. – Praėjusieji metai liudija, jog, kai nuvykstu aš ir dar penkiolika ar daugiau Tarybos narių, konstruktyvaus pokalbio nėra. Plačiau diskutuoti vienu ar kitu klausimu taip pat yra sudėtinga. Matau, kad apie savo susitikimus su gyventojais socialiniuose tinkluose skelbia kai kurios frakcijos. Vadinasi, jų nariai su rinkėjais bendrauja. Aš šiemet pasirinkau kitą būdą. Su patarėju Justinu Drapanausku aplankėme beveik visų seniūnijų centrus, o rudenį tuos susitikimus tęsime. Kaip Tarybos nariai atsiskaitys, negaliu jiems nurodyti, nes nuo 2023 m. balandžio mėnesio nei aš, nei mano kolegos – kitų savivaldybių merai – nesame Tarybos nariai. Tad patys politikai turi spręsti, kaip atsiskaitys žmonėms. O atsiskaityti turi, nes nuo 2023 m. vidurio už darbą gauna užmokestį. Ir dar nemažą. Yra Tarybos narių, kurie neįtraukti į Tarybos sudaromų komisijų, kitų institucijų veiklą. Tokie išrinktieji dalyvauja tik Tarybos ir vieno komiteto, kuriam priklauso, posėdžiuose. Taigi, geriausiu atveju juose užtrunka 7–8 valandas per mėnesį, t.y. jų politinė veikla trunka vieną darbo dieną, o atskaičius mokesčius gauna apie 700 eurų. Tokio atlygio už vieną darbo dieną negauna nei prezidentas, nei Seimo ir Vyriausybės nariai, nei solidžios verslo įmonės vadovai. Sutinku, kad Tarybos nariai turi gauti atlygį, bet jis turėtų būti gerokai kuklesnis.

Šių metų Savivaldybės biudžete Tarybos narių darbo užmokesčiui numatyta 360 tūkst. eurų. Tai gerokai daugiau nei buvo tada, kai politikai gaudavo išmokas už konkrečią politinę veiklą, taip pat kompensacijas už kurą ir pan. Tačiau, kai kilo „čekiukų“ skandalas, Seimas teisės aktuose padarė pataisas, kuriose įteisintas nuolatinis atlygis Tarybos nariams. Šioje vietoje mūsų Savivaldybė „čekiukų“ skandale kol kas nenuskambėjo. Kai Tarybos nariams buvo įteisintos išmokos, pas mus meras, jo pavaduotojas, administracijos direktorius bei jo pavaduotojas jokių išmokų negaudavo. Jie buvo etatiniai darbuotojai ir buvo aprūpinti tarnybiniais automobiliais, telefonais, kanceliarinėmis prekėmis. Žinoma, kai kurių Tarybos narių užrašytos valandos politinei veiklai kartais keldavo juoką. Kai kurie mūsų išrinktieji Tarybos nario veiklai priskirdavo ir dalyvavimą valstybės švenčių minėjimuose, koncertuose, spektakliuose. Tam priskirdavo netgi mirusių kolegų Amžino poilsio vietų lankymą.

Žinoma, Tarybos nariai sakys, kad jie analizuoja sprendimų projektus ir sugaišta nemažai laiko. Lažinuosi iš bet ko, kad tai daro tik dalis mūsų išrinktųjų. Kai kurie Tarybos nariai nei Tarybos, nei komitetų posėdžiuose per metus neištaria nė žodžio. Pirmiausia tą galime pasakyti apie valdančiosios daugumos atstovus, nes jie balsuoja taip, kaip pasiūlo jų remiamas meras ar komitetų pirmininkai. Opozicijos atstovai šiuo požiūriu gerokai priekabesni.

Čia akivaizdžiai galime pamatyti vieną dabar galiojančio Vietos savivaldos įstatymo spragą – Savivaldybės taryba neturi jokio koordinatoriaus, pavyzdžiui, pirmininko ar seniūno. Anksčiau Tarybos vadovu buvo meras, kuris ir koordinuodavo visą Tarybos narių veiklą. Beje, neteko pastebėti, kad apie savo susitikimus viešai informuotų valdančiajai daugumai priklausančios frakcijos, o jų yra net penkios. Meras apie savo susitikimus informuoja savivaldybės interneto svetainėje, jos veidaknygėje bei kituose socialiniuose tinkluose. Opozicijai priklausančios frakcijos nei Savivaldybės svetainėje, nei veidaknygėje apie susitikimus neinformuoja. Neaišku kodėl: patys nenori ar svetainės ir veidaknygės administratoriai to daryti neleidžia? Šiaip visiems turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos.

Tačiau Tarybos nariai pagal teisės aktus gyventojams privalo atsiskaityti. Vietos savivaldos įstatymas nurodo, kad atsiskaitymo tvarka turi būti nustatyta Savivaldybės tarybos veiklos reglamente. Šią tvarką apibrėžia mūsų Savivaldybės tarybos veiklos reglamento 115 ir 116 punktai. Juose rašoma: 115. Tarybos narys privalo ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams. Taryba turi patvirtinti grafikus, kuriuose būtų numatyta, kokiose vietose, kada Tarybos nariai atsiskaito gyventojams, taip pat grafikus, kuriuose būtų numatyta, kokiose vietose, kada, kokiomis valandomis Tarybos nariai priima gyventojus. 116.  Pagal Tarybos patvirtintus grafikus nuolat organizuojami Tarybos narių susitikimai su gyventojais, kuriuose Tarybos nariai privalo atsiskaityti už savo veiklą Taryboje. Tarybos nariai su gyventojais gali susitikti seniūnijose, gyvenamosiose vietovėse ir kitose gyventojams patogiose vietose. Susitikimų vietas seniūnijose Tarybos narys derina su atitinkamos seniūnijos seniūnu. Taryba, tvirtindama Tarybos narių susitikimų su gyventojais grafikus, turi atsižvelgti, kad su gyventojais vienodomis sąlygomis galėtų susitikti visi Tarybos nariai.

Tačiau pagal šią tvarką Tarybos nariai kaip ir neatsiskaitinėjo. Šį mėnesį vysiančiame Savivaldybės tarybos posėdyje vėl bus keičiama Tarybos narių atsiskaitymo gyventojams tvarka. Parengto sprendimo aiškinamajame rašte nurodoma, kad politikams paliekama laisvė pasirinkti atsiskaitymo formą savarankiškai, t.y. per visuomenės informavimo priemones ar susitikimuose su nuolatiniais gyventojais.

Jei šis pakeitimas bus priimtas, tuomet nebeliks jokio įpareigojimo ir kontrolės. Pagal dabar galiojančią tvarką, toks mechanizmas buvo, nes Taryba tvirtindavo politikų atsiskaitymo grafikus.

Vyriausybės atstovas nurodė, kad būtų užtikrintos ne tik Tarybos, jos komitetų, bet ir savivaldos politikų sudarytų komisijų posėdžių transliacijos. Bet tik komisijų, o politikų sudarytų įvairių tarybų posėdžių transliuoti nereikia. Tačiau yra ir išlygų, o kur yra pastarosios, ten dažnai jos tampa taisykle. Pavyzdžiui, mūsų Savivaldybės tarybos reglamente nurodyta, kad komisijų posėdžiai transliuojami jei šios nenusprendžia kitaip. Pagal tokio uždarumo principą dirba Antikorupcijos komisija, kuriai vadovauja opozicijos atstovė Janina Skeberdienė. Beje, neseniai viename Telšių apskrities laikraštyje pastebėjau skelbimą, kuriame Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos pirmininkas Algirdas Bacevičius kviečia gyventojus kreiptis visuomeniniais klausimais, pranešti apie valdininkų savivalę ir biurokratinį darbą, taip pat nurodytas telefono numeris.

Etikos komisija, kuriai vadovauja  mažumos atstovė Irena Janušienė, pasirinko mišrų variantą. Pasak Etikos komisijos pirmininkės, yra ir ateityje bus taip, kad dalis posėdžio bus transliuojama, o dalis – ne. Nevieša posėdžio dalis bus ta, kurioje bus nagrinėjamas skundas ar kitas raštas dėl mero ar Tarybos narių galimo etikos normų pažeidimo. Tokį uždarumą numato ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas.

– Mes per tris mėnesius turime išnagrinėti nusiskundimą ir paskelbti viešai galutinę išvadą,– „Bičiuliui“ sakė I. Janušienė.

Tačiau kai kurių kitų komisijų viešumo vengimas kelia abejonių. Neseniai posėdžiavo komisija, kuri svarsto klausimus, susijusius su Žemaitės ir R. Biržinytės premijų įteikimu. Gegužės 5 d. ši komisija nagrinėjo kandidatūras, pristatytas R. Biržinytės premijai gauti. Tačiau komisija savo posėdžio netransliavo, nors, pasak jos narės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojos Sonatos Venckienės, žurnalistai į posėdį galėjo ateiti. S. Venckienė paaiškino, kad konsultavosi su Savivaldybėje dirbančiais teisininkais ir jie paaiškino, kad komisijos posėdis turi būti uždaras, nes bus nagrinėjamas jautrus klausimas, kuriame bus analizuojama konkrečių literatų kūryba. Nei velnias, nei gegutė. Pirmiausia, jei posėdyje gali dalyvauti žurnalistai, tai jie ir paskelbs, kas ir ką apie kandidatus kalbėjo. Taigi, teisininkų svaičiojimai apie temos jautrumą tokiu atveju liktų nulinė. Be to, ir R. Biržinytės, ir Žemaitės premijas yra įsteigusi Savivaldybė ir pinigai laureatams mokami iš biudžeto. Taigi, mokesčių mokėtojai turi teisę žinoti ar paskelbtas laureatas yra vertas apdovanojimo, ar bent jau tie, kurie domisi literatūriniu gyvenimu.

Pastarąsias kelias kadencijas galima pastebėti vieną liūdną tendenciją, kuo toliau, tuo mažiau sprendimo projektų Savivaldybės tarybos posėdžiuose pristato politikai. Tai paprastai daro administracijos atstovai, dažniausiai skyrių vedėjai. Situacija – šiek tiek kurioziška. Juk administracijos skyrių vedėjai, specialistai turi vykdyti tai, ką nusprendžia gyventojų išrinkta Savivaldybės taryba. Dabar išeina taip, kad tas kas turi vykdyti pats ir nusprendžia, kaip tai darys. Žinoma, išimčių yra. Šioje kadencijoje, tuomet dar Tarybos nariu buvęs dabartinis vicemeras Tadas Kasparas, Lina Milašauskienė ir Eimantas Gajauskas parengė Studijų rėmimo programą ir Taryba jai pritarė. Buvo ir dar kelios išimtys, kai politikai parodė iniciatyvą. Tad ir vėl kyla klausimas, ar visi politikai sąžiningai dirba, nors už tai gauna užmokestį.

Kai 1990 m. buvo įkurta Kelmės rajono savivaldybė, pirmuosius penkerius metus Tarybos deputatai negaudavo jokio atlygio, dirbo visuomeniniais pagrindais, tačiau ne vienas jų ruošė sprendimų projektus. Vėliau beveik visus sprendimų projektus savo kompetencijos ribose rengdavo Etikos ir teisėtumo, Švietimo ir kultūros, Socialinių klausimų ir sveikatos apsaugos komitetų pirmininkai arba jų nariai ir t.t. O 1998 m. Savivaldybės biudžeto projektą rengė ne Finansų skyrius, o pagrindiniais jų rengėjais buvo tuometiniai Biudžeto ir ekonomikos bei Švietimo ir kultūros komitetų pirmininkai Aldona Levickienė ir Algimantas Armalis.

Kertu lažybų daugeliui dabartinės kadencijos Tarybos narių tokie dalykai atrodo kaip fantastikos srities.

Kai pernai mero patarėja teisės klausimais pradėjo dirbti Rūta Kareivienė, atsirado dokumentų, kuriuose vieni ar kiti duomenys yra neskelbiami. Tai aiškinama asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais. Kyla klausimas, ar mero patarėja kitaip suvokia jų turinį, ar šių duomenų apsauga sugriežtėjo, o gal iki R. Kareivienės atėjimo į šias pareigas ne visada buvo paisoma tokių nuostatų?

Pastebiu liūdną tendenciją, kuo toliau, tuo labiau daugeliui (jokiu būdu ne visiems!) mūsų išrinktųjų, Tarybos nario mandatas pirmiausia yra ne didesnė galimybė tarnauti bendruomenei, o tuščias pasipuikavimo, pasididžiavimo dalykas. Nesunku pastebėti, kad kai kurie Tarybos nariai į ją renkami jau ne vieną kadenciją, tačiau taip iki galo ir nesuvokia savo pareigų. Tiesa, teises žino puikiai… O ypač teisę gauti darbo užmokestį.