Atgimstantis Kelmės dvaro parkas

Kelmės rajono savivaldybės administracija Europos sąjungos investicinėmis lėšomis įgyvendina projektą „Kelmės dvaro ansamblio parko sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“.

Projektu siekiama pagerinti parko ekologinę, estetinę būklę, pritaikyti teritoriją ekologinio ugdymo, kraštovaizdžio pažinimo, rekreacijos poreikiams. Parko teritorija, kuriame įgyvendinamas projektas, užima 6,4 ha. Šiais metais projektas turėtų būti įgyvendintas.

Su Kelmės krašto muziejaus direktore Danute Žalpiene kalbamės, kuo išsiskiria iš kitų dvarų parkų Kelmės dvaro parkas. Pasak, Kelmės krašto muziejaus direktorės, Kelmės dvaras – vienas iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių senųjų tipiškų baroko stiliaus provincijos dvarų. Šio dvaro sodyba atspindi ryškiausius dvarų architektūros, statybos, parkų kūrimo bei ūkininkavimo raidos bruožus Lietuvoje. Tai didelė išbaigtos kompozicijos dvaro sodyba, kurioje gausu autentiškų pastatų, želdinių ir vandens telkinių. Bent kiek informatyvesnių duomenų, kaip atrodė parkas iki XIX a. pabaigos pertvarkos, nėra, taip pat nežinoma, kada jis apskritai buvo pradėtas formuoti; apie parko raidą iki XIX a. tenka spręsti tik iš užuominų. Jau ankstyvuosiuose 1574 m. ir 1591 m. inventoriuose minimas „žiogriais aptvertas sodas”, XVI a. pabaigoje priešais dvaro vartus buvęs pradėtas kasti tvenkinys. 1716 m. inventoriuje minimas „visiškai tuščias”, neaptvertas sodas. Kita žinutė apie sodybos kraštovaizdį pasirodo tik po šimto metų: 1804 m. dvaro inventoriuje nurodoma, kad „žemiau, prie rūmų, ties Vilbėnu —aptverta pasivaikščiojimų vieta , o prie oficinos – liepų gojus”, prie Vilbėno – tvenkinys. XIX a. ketvirtojo dešimtmečio inventoriuje pateikta įdomių parko vaizdo detalių: vakarinėje sodybos dalyje buvęs vaismedžių sodas, užėmęs mažiausiai 4 margus. 1898 m. Juozas Pavlovičius buvo parengęs parko pertvarkymo projektą. Nėra žinoma, kiek buvo realizuotas J. Pavlovičiaus projektas, tačiau Kelmės dvaro sodyboje tai buvo turbūt pirmasis toks kompleksiškas ir profesionalus kraštovaizdžio tvarkymo užmojis. Sunku spręsti apie parko išplanavimą, kadangi brėžiniai nėra surasti. Parkų tyrinėtojai sako, jog Kelmės dvaro parkas – ryškius baroko bruožus išlaikęs geometrinis parkas. Panašių parkų Lietuvoje yra išlikę tik vienetai.

Pasak Kelmės krašto muziejaus direktorės, didžiausia parko puošmena ir išskirtinumas – už rūmų esantis didelis tvenkinys ir keturi mažesni tvenkiniai bei apžvalgos kalnelis, esantys senajame parke. Sovietmečiu parkas apleistas, buvusių takų planinės struktūros atsekti negalima, tvenkiniai labai užžėlę, buvusi kanalų sistema, kažkada maitinusi kūdras, užgriuvusi. Visa tai šiais metais bus rekonstruota ir parkas pradės gyventi naują gyvenimą. Šiuo metu parkas išvalomas nuo menkaverčių želdinių – savaime prižėlusių krūmų ir medžių. Paliekami seni sveiki medžiai. Suprojektuoti pasivaikščiojimui skirti takai, kurie apeina apie tvenkinius, pakyla į poilsio kalnelį, kur projektuojama poilsio aikštelė su suoliukais ir staliuku. Kadangi ilgą laiką apleista parko teritorija nepatyrė didelių transformacijų ar žmogaus intervencijų, todėl čia užsiveisė nemažai saugotinos gyvūnijos. Taigi, didžiausia parko vertybė – biologinė įvairovė, todėl rekonstruojant parką didžiausias dėmesys skiriamas turimų vertybių išsaugojimui, minimaliomis statybinėmis intervencijomis ir architektūrinėmis priemonėmis sukuriant prielaidas žmogui pažinti šį gamtos kampelį. Saugomos ir atkuriamos parko kompozicinės ribos – medžių alėjos palei Serbentų bei Dvaro gatves bei medžių eilės prie kapinių. Įrenginėjamas dviračių takas.