Elvina MAURAGIENĖ

Musės

                      Musė, apie kurią štai tuoj papasakosiu, nėra ir nebuvo joks fenomenas. Nors apskritai nieko gero nepasakysi apie jokią musę.

                      Šita išsiskyrė tik tuo, kad lėktuvu lagamine nuskrido į Airiją. Kur vargšei buvo dėtis, pikto katino persekiojamai? Mat net aptingę naminiai katinai nėra visam praradę medžiotojų instinktų. O kai neturi kitų medžioti tinkamų objektų, tai ir tenkinasi nusmurgusiom musėm. Ant kėdės gulėjo praviras lagaminas. Musė smigte įsmigo jan. Lagaminas kakšt ir užsivėrė. Katinas padėbsojo ir, žinoma, tuoj pamiršo, bile į ausis nebezirzia, katinai dideli užuomaršos.

                      Pamačiusi, kaip musė kepurnėjasi iš praverto lagamino, tarsi save pamačiau. Ar ne taip ir mes, didelės musės, nežinia kokio katino vejamos, ropščiamės į didelius skrendančius, riedančius, plaukiančius lagaminus, kaip tikimės ištrūkt iš gyvenimo letenų ir atrasti saugią gerovę ir patieką.

                      Geras ar ne! Pradėjau nuo nereikšmingos musės, o baigiau atvirose pasaulio lankose. Bet gal tik čia ir peržengiau baimę nusėsti lagamino dugne.

                      Jeigu jau paprasta musė!..

                      Juk visas grožis ir jaukumas ir prasideda mažuose dalykuose, jeigu vėliau pats jų nesugadini nustodamas tikėti.

Burtai ir čierauninkė

                      Man labai patinka burtai. Žinoma, svarbiausia juose – tikėjimas. Bet ir pramoga. Ar daug kaimo žmogus turi pramogų. Tai ir griebies to, kas tau miela.

                      Kaimynas mano, toks suvargėlis, sykį sutikęs sako – žinau, tu čierauninkė, užčieravok, kad man gyvenimas pasikeistų.

                      Gerai, galiu tuoj pat. Tik surasti tinkamą vietelę, kad niekas netrukdytų. Oplia!

                      Liepiu jam nusimaut kojines. Žmogelis nustemba, pasimeta. Maukis, liepiu jam, ir neklausinėk, tik klausykis.

                      Maunasi vargšelis. O jergau, kojinės – šuns neperkandamos, dėvėtos perdėvėtos, ne kojinės, o purvini draiskalai. Šiaip ne taip nusiplėšia. Sugraibius degtukų uždegu, dega neblogai. Murmu savo burtažodžius dėl tikrumo.

                      Dabar klausykis, kalbu aiškiai, tardama kiekvieną žodį. Užpelnysi savo rankom naujas kojines, bet prieš audamas nuplauk kojas. Atmink, tą vandenį nuplovęs kojas turi išgerti. Tad spręsk pats, kokiu vandeniu ir kokias kojas plausi, tokį ir gerti teks.

                      O dabar lėk, drožk, viskas.

                      Net pirštais spragteliu, lyg piktas dvasias vaikydama, iš jo varydama.

                      Nulėkė žmogelis neatsigręždamas. Štai kokia burtų galia.

                      Jeigu tai ir nesuveiks, tai čia tik tos susmirdusios kojinės kalčiausios.

                      O, siaube! Ką iš tokių išbursi.

                      O jei pavyks, būsiu tikra čierauninkė.