Pagarbos ženklas – žymiausiam pasaulio kelmiškiui

Alvydas GEŠTAUTAS

Kovo 13 d. Kelmėje vyko iškilmės, skirtos joje gimusiam, mokyklą baigusiam, mūsų laikraščio redakcijoje dirbusiam žinomam prozininkui, scenaristui Icchokui Merui pagerbti. Ta proga I. Mero aikštėje buvo pastatytas Pagarbos ženklas, kuriame pavaizduotas rašytojo bareljefas, pateikta trumpa biografija bei kūrinių sąrašas. Įrašai paskelbti lietuvių bei anglų kalbomis. Šio pagarbos ženklo iniciatoriai – Jakovo Bunkos ir Geros valios paramos ir labdaros fondai bei mūsų rajono savivaldybė. Geros valios fondas finansuoja tokių ženklų pastatymą, o lėšas skiria iš gautų kompensacijų už žydams negrąžintą nekilnojamąjį turtą. Pasak Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondo vykdančiojo direktoriaus, Plateliuose gyvenančio žurnalisto Eugenijaus Bunkos, du tokie pagarbos ženklai pastatyti Plungėje, o keturi – prie Platelių įkurtame Litvakų sode. Pagarbos ženklas I. Merui – 7-asis Lietuvoje. E. Bunka „Bičiulio“ žurnalistui sakė, kad litvakų indėlis į Lietuvos garsinimą yra solidus. Pavyzdžiui, iš Lietuvos yra kilę devyni žydai – Nobelio premijos laureatai.

Meras gimė 1934 m. Kelmėje. Jo tėvai 1941 m. vasarą buvo sušaudyti. Icchokas liko gyvas, jį užaugino Bronė ir Juozas Danauskai. Baigęs Kelmės vidurinę mokyklą ir padirbėjęs mūsų rajono laikraščio redakcijoje, įstojo į tuometinį Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, 1958 m. baigęs studijas pradėjo dirbti Vilniuje inžinieriumi. Tiesioginį darbą derino su kūryba. Ją skelbė Kauno politechnikos instituto laikraštyje, vėliau – „Jaunimo gretų“ žurnale, kituose respublikiniuose leidiniuose. 1960 m. debiutavo autobiografinių apsakymų rinkiniu „Geltonas lopas“. Vėliau išleido novelių rinkinį „Žemė visada gyva“, romaną-baladę „Ant ko laikosi pasaulis“, „Lygiosios trunka akimirką“, parašė scenarijus žinomiems filmams „Kai aš mažas buvau“, „Birželis – vasaros pradžia“, „Maža išpažintis“. 1972 m. emigravo į Izraelį. Ten toliau kūrė. Išleido romanus „Sara“, „Striptizas“, apsakymų rinkinį „Stotelė vidukelėj“ ir kt. Jam suteiktos Izraelio prezidento, Tarptautinė atminimo, pagarbos ir meistriškumo Holokausto, Sionistų federacijos, Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno, Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės ir kitos literatūrinės premijos. Rašytojas apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino III-iojo laipsnio ordinu. I. Meras, ir išvykęs į Izraelį, rašė lietuvių kalba, kalbėjo kelmiškiams būdinga šneka. I. Meras mirė 2014 m. Tel Avive.

Renginyje, kurį vedė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vykdantysis direktorius Renaldas Vaizbrodas, dalyvavo I. Mero tautiečiai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, kitų Lietuvos vietovių, taip pat litvakai iš Izraelio. Kalbėjo rajono vicemeras Albertas Brazas, Kelmės J. Graičiūno gimnazijos vyr. istorijos mokytojas, rajono tarybos narys Egidijus Ūksas, pavadinęs I. Merą garsiausiu pasaulio kelmiškiu ir priminęs rašytojo, jau gyvenusio Izraelyje, pasakytus žodžius, kad ir Lietuva, ir Kelmė yra jo Jeruzalė. Daug įdomių prisiminimų pateikė sovietmečiu „Komjaunimo tiesoje“ dirbęs, vėliau Maskvoje gyvenęs, I. Mero kūrybą į rusų kalbą vertęs dabar Izraelyje gyvenantis Feliksas Dektoras. Jis prisiminė, kiek patyrė vargo Maskvoje, kai reikėjo išleisti I. Mero kūrinius rusų kalba. Kai kuriuos jo apsakymus atsisakydavo spausdinti garsiausi Maskvos žurnalai, o knygas leisti – žymiausios Sovietų Sąjungos leidyklos.

Žodį tarė I. Mero kūrinių redaktorė Loreta Mačianskaitė, jo bendrakursis, inžinierius Edmundas Čepė, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo vienas direktorių Daumantas Levas Todesas. Buvo perskaitytas Seimo nario, Kovo 11-osios akto signataro Emanuelio Zingerio atsiųstas sveikinimo žodis. Jame rašoma: „Jo „Lygiosios trunka akimirką“ žadino prislopintą sovietinės cenzūros žmonių sąmonę ir klausimą, kas atsitiko su kone puse Lietuvos miestelių gyventojų žydų. Viso gyvenimo Icchoko Mero plunksnos palikimas skatino šilumą tarp lietuvių ir žydų tautų. Būnant Izraelyje jam pavyko šiuolaikiškai pavaizduoti Izraelio gyvenimo realijas romane „Sara“.

Icchokai, ačiū Tau už Lietuvos atstovavimą dar tuo metu, kai Lietuvos nepriklausomybė dar nebuvo atkurta. Šiandien atidengiamas paminklas atstovauja visų geros valios Lietuvos žmonių siekį įsižiūrėti ir branginti lietuvių ir žydų tautų tiek skiriančius, tiek vienijančius bruožus. Tebūnie auksinėm raidėm įrašytos Tavo pastangos atkurti gilų supratimą ir kartu tikrą brolišką užuojautą vienas kitam. Tad „Lygiąsias“, kurios trunka tik akimirką,ir kraupų žaidimą su mirtimi šachmatų lentoje Tave skaičiusių žmonių atmintyje Tu laimėjai!“

Po kalbų gėles prie Pagarbos ženklo padėjo Seimo nario Juozo Rimkaus padėjėja-sekretorė Janina Skeberdienė, rajono savivaldybės atstovai.

Maziliausko nuotraukos