Energetinės nepriklausomybės link: laisvę įpūs tik vėjas

Nors pasibaigę 2022-ieji nepagailėjo iššūkių – Rusijos pradėtas karas Ukrainoje tapo neeiliniu išbandymu daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos, ekonomikai, atsinaujinančios energetikos šalininkai tikina, kad šie metai kaip niekada parodė, kodėl mums reikalinga energetinė nepriklausomybė.

Poreikis Lietuvai gaminti elektros energiją ir taip patenkinti šalies energetinius poreikius įtvirtintas dar 2012 m. priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje. Remiantis ja, Lietuva turėtų pasigaminti 70 proc. šaliai reikalingos elektros energijos iki 2030-ųjų, 100 proc. – iki 2050 m. Šiuo metu Lietuva pasigamina apie 38 proc. suvartojamos elektros energijos, visa kita – yra importuojama. 

Atsižvelgiant į klimato kaitos iššūkius, pirmenybė teikiama iš atsinaujinančių išteklių gaminamai žaliajai elektros energijai, kuri į aplinką neišmeta jokių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Dėl šios priežasties Lietuvoje vis labiau plėtojama vėjo, saulės elektrinių ir hidroelektrinių veikla.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) duomenimis, Lietuvoje pirmauja vėjo energetika – bendroje atsinaujinančių išteklių įrengtosios galios rinkos struktūroje vėjo elektrinės 2021 m. sudarė 65,4 proc. Palyginimui 2021 m. vėjo elektrinės pagamino 1361 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos, kai saulės elektrinės – vos apie 191 GWh.

Didesni pajėgumai – artimoje ateityje

2022-ieji vėjo energetikos plėtrai Lietuvoje buvo itin reikšmingi – Telšių r. atidarytas didžiausias, 69,3 megavatų (MW) instaliuotos galios vėjo elektrinių parkas Baltijos šalyse. 13 moderniausių vėjo elektrinių per metus turėtų pagaminti 230 GWh elektros energijos. Parko vystytojos „E energija“ grupės generalinio direktoriaus Gedimino Ulozos teigimu, šiemet tikimasi dar didesnio vėjo energetikos proveržio.

„Didžioji dalis vėjo elektrinių parkų projektų pernai susidūrė su neplanuotais iššūkiais – padidėjusiais statybų kaštais ir tiekimo terminais, dėl ko dalis projektų nebuvo įgyvendinti laiku, kai tuo metu Lietuvai labiausiai reikėjo savo elektros energijos. Šiemet galima tikėtis, kad vėlavę projektai bus sėkmingai baigti ir prie esamų pajėgumų prisijungs dar 300-500 MW naujų vėjo parkų“, – sako G. Uloza.

Šiuo metu Lietuvoje veikiančių vėjo elektrinių parkų instaliuota galia siekia apie 790 MW. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) duomenimis, šalyje vystomi bent 35 vėjo elektrinių parkai, iš kurių trečdalis turėtų pradėti gaminti elektrą iki 2024 m. Įvairiose vystymo stadijose esančių vėjo elektrinių parkų bendroji galia siekia per 2,7 GW – įgyvendinus visus projektus, šie pajėgumai leistų patenkinti apie 60 proc. šalies elektros poreikių.

Vienas iš didžiausių šiuo metu vystomų vėjo projektų laikomas Kelmės r. iškilsiantis 300 MW „E wind“ vėjo elektrinių parkų  parkas, kuris per metus pagamins apie  1000 GWh elektros energijos.

„E wind“ parkas ne tik tiesiogiai prisidės prie didesnės Lietuvos energetinės nepriklausomybės ir saugumo, bet ir bus vienas iš elektros kainą stabilizuojančių faktorių – kuo daugiau didelių ir galingų vėjo parkų šalyje turėsime, tuo pigesnę ir tvaresnę elektros energiją jie gamins tiek šalies vidaus poreikiams, tiek eksportui ateityje“, – pabrėžia G. Uloza.

Vėjo parkai mažina elektros kainas

Vėjo energetikos įtaka elektros kainoms akivaizdi – įsismarkavus vėjams, iškart pastebimas ir vartotojams palankus efektas elektros kainai „Nord Pool“ biržoje. Pavyzdžiui, paskutinę 2022 m. savaitę Lietuvoje vėjo jėgainės generavo daugiausiai elektros energijos šiais metais – 59 GWh per savaitę. Vėjuota buvo ir Skandinavijos šalyse. Dėl šios priežasties elektros kaina per savaitę biržoje sumažėjo 64 proc.

Taip yra todėl, kad vėjo elektrinių generuojamos elektros savikaina yra bent kelis kartus mažesnė nei iškastiniu kuru kūrenamų elektrinių. O žiemą, kai įprastai išauga ir elektros vartojimas, didėja ir vėjo gamyba – „Ligrid“ duomenimis, 2022 m. vien sausį vėjo jėgainės Lietuvoje pagamino 201 GWh, kai vasarą – vidutiniškai apie 70 GWh per mėnesį.

Dėl šios priežasties itin patrauklus tampa hibridinių parkų modelis, kai derinamas vėjo ir saulės  elektrinių veikimas: kol vienos efektyvesnės žiemą, kitos – vasarą. Hibridinių parkų plėtrą Lietuvoje numato ir 2022 m. priimtas „Proveržio paketas“.

„Neabejoju, kad Lietuva turi visas galimybes tapti viena atsinaujinančios energetikos lyderių. Šiandien sprendžiame vienas problemas dėl elektros trūkumo, po kelerių metų suksime galvas, ką daryti su jos pertekliumi, sistemos balansavimu ir kitais klausimais. Bet džiugina tai, kad jau nebereikia įrodinėti, kodėl Lietuvai reikia energetinės nepriklausomybės ir vėjo bei saulės elektrinių“, – sako G. Uloza.

(Reklama)