Folkloro festivalis „Ir pajauga žali leipa“ (1)

Kelmės Juozo Liaudanskio dailės galerijoje atidaryta menininkės Jūratės Buožienės autorinių tekstilės darbų paroda „Dainų metai“. Parodos atidaryme Kelmės kultūros centro folkloro kolektyvas „Judlė“, vadovaujamas Angelės Jovaišaitės, daina skelbė folkloro festivalio „Ir pajauga žali leipa“ pradžią. „Ir pajauga žali leipa“ – tradicinis folkloro festivalis, kurį nuo 2014 m. kas antrus metus organizuoja Kelmės kultūros centras. Pristatydama parodą ir jos autorę Kelmės kultūros centro etninės kultūros specialistė Eugenija Kazlauskienė sakė, jog Jūratė Buožienė gimė 1964 metais Šiauliuose. Baigė Klaipėdos Stasio Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą, Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Sukūrusi autorinę tekstilės marginimo techniką, meno kūrėja personalines parodas pradėjo rengti nuo 2005 metų Autorės kūryboje liaudiškuose simboliuose užkoduotas pasakojimas apie tautos senovę.

Pasak Jūratės, atsikrausčius gyventi į Šnaukštų kaimą Klaipėdos rajone, buvo šiltai priimta į Dovilų folkloro ansamblio „Lažupis“ ratą. Nuo to laiko liaudies dainos jai tapo gyvenimo dalimi. Laiko nugludintas liaudies dainų grožis, paprastas ir tyras skambesys įkvėpė sukurti paveikslų ciklą „Dainų metai“, skirtą lietuvių liaudies dainų metams, kurie buvo paminėti 2025 metais. Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, Jūratė sukūrė 1985 metais. Reikėjo suknelės, kuriai audinį numargino tuo metu populiarios batikos technika. Menininkė sakė, jog unikalią tekstilės marginimo ir rišimo techniką atrado, kai pritrūko tradicinių priemonių. Paveikslams naudojama žaliavinė medvilnė, medvilniniai siūlai. Iš pradžių ant drobės piešiama, vėliau siuvinėjama, raišiojama, lankstoma ir glamžoma. Tvirtai surišus tam tikras audinio vietas, audinys verdamas dažuose, atvėsinamas. Nuolat skalaujant šaltame vandenyje, paveikslas atrišamas ir išpainiojamas.

„Tekstilės marginimas, reikalauja labai daug laiko, vietos ir vandens ir dar reikia būti maksimaliai susikaupusiai. Kūrybinis procesas prasideda paėmus į rankas medvilnės gabalą. Pirmiausia piešiu piešinį ir, pradėjusi nuo smulkiausių detalių, siuvinėju, lankstau, glamžau, rišu. Kol siūlais surišu tas vietas, į kurias neturi prasiskverbti dažai, praeina visa diena“,– sako Jūratė Buožienė.

Menininkės paveikslai alsuoja lietuvių mitologijos dvasia, yra kupini archainės simbolikos ir ženklų. Marginimas – vasaros darbas, nes naudojama daug šalto vandens. Žiemą tautodailininkė siuva sukneles iš vasarą marginto audinio.

Už parodą meno kūrėjai Jūratei Buožienei dėkojo Kelmės kultūros centro direktorė Laima Lapinskienė.