Gaisras kultūros centre: kas kaltas?

Antradienio vakarą Kelmės kultūros centro fojė vyko įspūdingas koncertas: valstybinis choras „Polifonija“, diriguojamas ukrainiečių menininkės Katerynos Tomchuk, atliko programą „Ukrainietiškos Kalėdos“, skambėjo melodingos ukrainiečių kalėdinės dainos ir giesmės. Į koncertą centro direktorius Arnas Arlauskas ir mero pavaduotojas Egidijus Ūksas atėjo su įspūdingomis puokštėmis jaunajai dirigentei. Ji dėkojo lietuviams už paramą Ukrainai. Po koncerto daugelis klausytojų ne tik nuoširdžiai plojo, bet ir metė aukas Ukrainos kariuomenei į aukų dėžutę.

Niekas nepranašavo tragedijos, kuri ištiko ankstų trečiadienio rytą, kai aitrūs dūmai nuo degančių renovuotų rūmų karu su rūku pasklido visose aplinkinėse gatvėse…

Pasak Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko V. Ramanauskio, ugniagesiai gelbėtojai 6.51 val. sulaukė pranešimo iš Bendrojo pagalbos centro, kad dega Kelmės kultūros centras. Į įvykio vietą ugniagesiai gelbėtojai atvyko per keturias minutes. Kadangi kultūros centras yra priskiriamas padidintos rizikos pastatui, kartu buvo iškviesti ir Raseinių priešgaisrinės saugos tarnybos ekipažai. Į gaisro vietą atvyko 9 autocisternos, automobiliai su keltuvu ir kopėčiomis. Buvo prašoma ir Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pagalbos, kadangi reikėjo daugiau deguonies balionų ir kitų gelbėjimo priemonių. Gaisrą gesino 43 ugniagesiai gelbėtojai.

Kai atvyko ugniagesiai gelbėtojai, viso pastato vidus buvo stipriai uždūmintas. 9.29 val., termovizoriaus pagalba surastas gaisro židinys – degė garso operatoriaus patalpa ir žiūrovų salėje kėdės bei apdailos plokštės. Gaisro metu garso operatoriaus patalpoje sudegė audio-video įranga, baldai, apdegė sienų apdaila. Žiūrovų salėje apdegė kėdės, stipriai aprūko ir buvo sulietos vandeniu kitos pagalbinės paskirties patalpos, apdegė ir buvo paveikta termiškai rekuperacinė sistema, sumontuota ant pastato stogo.

Kaip tvirtino Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas V. Ramanauskis, nors gaisro židinys buvo rastas pakankamai greitai, tačiau prie jo patekti buvo neįmanoma dėl didelio karščio (gaisro židinio vietoje nebuvo langų, pastatas gana sandarus, todėl šioje vietoje susidarė ypač aukšta temperatūra), nuo kurio lydėsi net ugniagesių gelbėtojų šalmai.

Gaisro priežastį tiria Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centras.

Dėl saugumo gesinant gaisrą buvo užtverta Vytauto Didžiojo gatvė ties Kelmės kultūros centru. Budėjo greitosios medicinos pagalbos ekipažas.

Gaisro metu nukentėjo ir Mažojo teatro patalpos. Jos buvo sulietos vandeniu, uždūmintos, nukentėjo scena.

Mažiausiai nukentėjo Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos patalpos, jos buvo tik uždūmintos. Po gaisro patalpos yra vėdinamos. Pasak Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos direktorės R. Grišienės, didžiausia problema – šildymas, kadangi šildymo sistema bendra su Kelmės kultūros centru. Kol kas laukiama ekspertų išvadų, ar bus rasta galimybė šildyti tik biblioteką. Lankytojus biblioteka priima. Bibliotekos direktorė R. Grišienė mažųjų skaitytojų tėvų prašė, kad šie primintų vaikams, jog pastarieji neužsibūtų bibliotekoje, nes, kol nebus išspręsta šildymo problema, joje bus gana šalta.

Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus S. Jokubausko, nuo gaisro nenukentėjo Kelmės kultūros centro administracinės patalpos, J. Liaudanskio dailės galerija, Etninės kultūros ir tradicinių amatų skyriaus patalpos.

Kelmės kultūros centro renovacija vyko keliais etapais, baigta prieš kelerius metus, tačiau pastatas dar nebuvo priduotas.

Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus S. Jokubausko, pastatą bandyta priduoti kelis kartus, tačiau teko vis taisyti trūkumus, tai netiko durų plotis, tai rankenos, tai veidrodžiai, tai dūmų ištraukimo sistemos nėra. Ištaisius vienus trūkumus vis atsirasdavo kitų. Pastato projektavimo darbai buvo atlikti seniai, o reikalavimai priimant pastatą keitėsi kasmet. Paskutinį kartą bandant priduoti pastatą trūkumų įžvelgė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba.

Pasiteiravus Savivaldybės administracijos direktoriaus S. Jokubausko, kodėl pastatas buvo nedraustas ir ar daugiau yra nedraustų Savivaldybės įmonių, įstaigų pastatų, pastarasis atsakė, kad galbūt buvo galima rasti bendrovę, kuri draustų ir nepriduotą pastatą (žinoma, tai kainuotų daug brangiau), tačiau visada yra „atsimušama“ į biudžetą, nes įstaigai yra skiriamos lėšos tik pagrindinėms reikmėms ir tų lėšų neužtenka. Dėl lėšų trūkumo yra nedrausta ir daugiau Savivaldybės įstaigų ir įmonių pastatų.

Šiemet, pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus S. Jokubausko, po gaisro ekspertizės planuojama atlikti valymo darbus, ekspertizę dėl laikančiųjų konstrukcijų bei nupirkti projektavimo darbus.

Meras I. Petkevičius sakė, kad po gaisro buvo nustebęs, jog yra ir daugiau nedraustų savivaldybės pastatų, juk nuostolių gali pridaryti ne tik ugnis, bet ir vėjas, sniegas. Dalis Savivaldybės įmonių ir įstaigų vadovų yra apdraudę pastatus, deja nemažai jų yra ir nedraustų. Meras pavedė išsiaiškinti, kiek pastatų dar nėra drausta, kuriuos pastatus apsimoka drausti, kokia reikalinga suma pastatų draudimui. Biudžete planuojama numatyti įstaigoms ir įmonėms lėšas draudimui. Po gaisro meras savo potvarkiu sudarė komisiją, kuri turės įvertinti, kokių galbūt darbų neatliko Kelmės kultūros centras, kad vėliau būtų išvengta panašių nelaimių. Po to, kai bus atlikta ekspertizė, apskaičiuoti nuostoliai, planuojama dėl lėšų skyrimo kreiptis į Vyriausybę, Kultūros tarybą. Pasak mero, būtų džiugu, jei šiemet pavyktų sutvarkyti visą dokumentaciją.

Dirbanauskaitės ir Facebook grupės „Kelmės balsas“ nuotraukos