Viena rašytoja feisbuke pagrasino: kas pasveikins ją su Zuikio, Triušio ar kitokiais metais, mes iš draugų. Bet turbūt tai desperatiška kova su vėjo malūnais, nes Rytų (Japonijos, o ypač Kinijos) horoskopai su savo 12 metų gyvūnų – šeimininkų ciklu jau taip užkariavo mūsų tradiciškai katalikišką žemę, kad neišvengsi jų nei parduotuvėn užėjęs, nei televizorių įsijungęs, nei internetan užklydęs… Nežinau, ar kas tais būrimais tiki, tuo labiau, kad vienas „burtininkas“ žada nuostabius metus, kita – per viduriuką, o trečias tvirtina, jog laimė liesis per kraštus, net paskęsti baisu. Bet ko nepažaidus, nepasišypsojus. Tuo labiau, kad yra graži proga prisiminti vaikystėj turėtą triušiuką ir daugiau sužinoti apie skaitlingąją jo giminę.

Ir laiko dar yra: Rytų tradicijos Naujieji metai bus švenčiami 2023-ųjų sausio 21-osios vakarą, t.y. kai stos antroji jaunatis po saulėgrįžos – 2022-ųjų gruodžio 21-osios. Metų šeimininkas taps Juodojo vandens triušis.

Rytų legenda pasakoja, kad kartą Naujųjų išvakarėse Buda (o kaip čia be jo?) sušaukė visus pasaulio gyvūnus ir pasakė: kas ateis jo pasveikinti, gaus dovanų metus. Žiurkė, sakoma, aplenkė visus, užšokusi ant jaučio nugaros. Nebūtų žiurkė… Iki šiol kinai, japonai tiki, kad Budos priskirti gyvūnui metai turi šeimininko savybių. Turi jų ir tais metais gimusieji.

Tikintys Rytų tradicija mano, kad švelniakailio Triušio metai bus malonūs, jei laikysimės tam tikrų taisyklių; iki Naujųjų grąžinsime visas skolas, atleisime visiems savo kaltininkams, gražiai padėkosime tiems, kas buvo šalia 2022-aisiais ir padėjo juos išgyventi, pagaliau – tarsime šiltą padėkos žodį išeinantiems metams, dar vieneriems nugyventiems mūsų metams, kurių niekas nebesugrąžins. Patariama Naujuosius sutikti be didelio triukšmo, o ant stalo tiekti daugiau augalinio, taigi, ir sveikesnio, maisto.

Dar Rytų žmonės tiki, kad Triušio metais gausime tai, ko nusipelnėme senaisiais, ir už gražius nuopelnus bus dosniai atlyginta. Sako, pasiteisins protinga ir pamatuota rizika, darbštumas, atkaklumas, tai bus geri metai kurti šeimą, susilaukti vaikų (Šiaip ar taip, triušis gyvūnų pasaulyje laikomas vislumo simboliu. Triušės per metus atsiveda triušiukų 3–6 kartus, vadoje jų gali būti net iki … 18-os). Aišku, jokie kavos tirščiai ar horoskopų pažadai neišburs, kokie bus kiekvieno mūsų metai. Ir tai priklausys ne vien nuo mūsų veiksmų ir siekių šiame įtemptame, karo alinamame pasaulyje…

Pas Budą triušis turbūt atšokavo iš toli: daug laukinių triušių rausia urvelius centrinėje ir pietų Europoje, šiaurės Afrikoje, o žmonių įveisti gyvūnėliai tikra ekologinė katastrofa tapo Australijai ir Naujajai Zelandijai. O mums, šiauriau gyvenantiems, belieka džiaugtis dekoratyviniais naminiais triušiukais ar auginti kokius Belgų milžinus. Deja, ne džiaugsmui, o maistui…

Taigi, verta triušiukui nunešti saldžią morką, jei triušiuką turite. O jei ne, iš tiesų dėkoti, kad mūsų nealino karas, kad galėjome ir galime paremti Ukrainos žmones, išgyvenančius okupantų rusų sukeltą siaubą. Yra už ką dėkoti, nors galima ir paverkšlenti. Kad pabrango elektra, o su ja ir visos prekės, kad per daug sniego, kad atlyginimai ar pensija didėja lėčiau už išlaidas. Tik kiek besiguostum, beverktum, svarbiau ir esmingiau lieka tai, ką turime: ant mūsų galvų nekrenta raketos. Tad sveikatos, kantrybės, atlaidumo vienas kitam, vieno krašto, vienos valstybės vaikai. Tegul patyčių, blogų linkėjimų, negenoriškumo apraiškos lieka praeityje, o politinės ir kitokios rietenos neužgožia to, kas gera, pažangu. Taikos ir santarvės šeimose ir mūsų visų darbo kolektyvuose. Ir tegul geras žodis, tradicinio šampano taurę keliant, būna skirtas visiems, kas mums visus 2022-uosius padėjo gyventi: kėlėsi paryčiu valyti kelių ir gatvių, taisė elektros linijas, išvežė šiukšles, atvežė ir pardavė reikalingą vaistą ar prekę, įmetė į pašto dėžutę laikraštį ar laišką, gydė susirgusius, skubėjo pas ligonius apsnigtais laukais, maitino ir linksmino, kūrė spektaklius, kabino paveikslus miesto erdvėse, mokė rašyti ir skaityti… Argi išvardinsi? Visi esame svarbūs ir reikalingi, nors ne visi ir ne visada sulaukia padėkos ar pagyrimo žodžio. Tik žmogiškoji prigimtis tokia jau yra : pirma pastebime blogį, jis bado akis, jis ryškesnis, o gėris… Na, jis ir privalo būti, juk tai taip natūralu!

Ir tegul bus visiems mūsų tokioje mažoje ir pažeidžiamoje planetoje nors kiek jaukiau: jau išbėgančiam į savo džiungles Tigrui, 2022-ųjų šeimininkui, atskubančiam 2023-ųjų Triušiui ir, žinoma, žmogui, visų gražių legendų kūrėjui.

Su Naujaisiais, mieli bičiuliai!