Šaulių sąjunga: istorija, glaudžiai susijusi su Kelmės rajonu

Tautvilas PUTVIS

Lietuvos šaulių sąjungos pradžia reikėtų laikyti 1919 birželio 27 dieną, kuomet Kaune, Lietuvos sporto sąjungoje įkurtas Šaulių sąjungos padalinys. Nors Šaulių sąjungos „tėvu“ neretai įvardijame Vladą Pūtvį-Putvinskį, tačiau net keliuose šaltiniuose minima, jog būtent Matas Šalčius sugalvojo idėją įsteigti šaulių sąjungos padalinį Lietuvos sporto sąjungoje ir taip apeiti tuo metu galiojusius įvairius reikalavimus naujai steigiamoms organizacijoms. Būtent tai idėjai pritaręs Vladas Pūtvis-Putvinskis tuojau pat įsijungė į organizacinius sąjungos reikalus. Kadangi Matas Šalčius su bendraminčiais pradžioje Šaulių sąjungą matė kaip Kauno miestą turėjusią saugoti organizaciją, V. Pūtvis-Putvinskis siūlė mąstyti plačiau – tokia organizacija galėtų apimti ne tik Lietuvos sostinę Kauną, tačiau ir visą Lietuvą. Nors pats sąjungos pavadinimas suponuoja į tai, jog nariai bus ginkluoti ir ginklu gins tėvynę, tačiau V. Pūtvis-Putvinskis organizacijai numatė gerokai platesnius veiklos horizontus – nuo pilietiškų ir patriotiškų jaunuolių ugdymo ir kultūros bei sporto renginių, kuriuos organizuotų ir kuriuose Šaulių sąjunga vaidintų svarbų vaidmenį, iki ginkluotų, kariuomenei naudingų ir mūšyje padėsiančių šaulių. Vladas Putvinskis sugalvojo 10 šaulių įsakymų, kurių laikytis privalėjo kiekvienas narys. Šaulių sąjunga savo piką pasiekė 1939 m. Prieš prasidedant Pirmajam pasauliniui karui sąjunga turėjo daugiau nei 60 tūkstančių narių, kurie užsiėmė įvairia kūrybine ir visuomenine veikla – buvo įsteigti 125 chorai, 105 orkestrai, 400 vaidybos mėgėjų kuopelių, 115 sporto klubų, 4 teatrai, 350 bibliotekų, 72 šaulių namai.

1920 m. pradėtas leisti sąjungos laikraštis „Trimitas“. Pirmasis redaktorius buvo Matas Šalčius. Redagavo ir kiti žymūs to meto lietuviai: J. Tumas-Vaižgantas, A. Klimas, V. Pūtvis-Putvinskis, A. Graurokas, A. Žmuidzinavičius ir kiti. Leidinyje buvo spausdinami žymių poetų, rašytojų, menininkų, mokslininkų, visuomenininkų straipsniai. Leidinys „Trimitas“ su nedidelėmis pertraukomis leidžiamas iki šių dienų. Šiame straipsnyje analizuojama būtent tarpukariu leistuose „Trimito“ žurnaluose aprašyta šaulių veiklą, istorinės peripetijos – apžvelgiama Kelmės rajone veikusių šaulių būrių veikla.

Nors pačioje pradžioje šaulių sąjungos branduolį sudarė artimi Vlado Pūtvio-Putvinskio bendražygiai, gyvenę tuo metu Kaune, tačiau gana greitai šaulių sąjungos gretos ėmė plėstis – įvairiuose miestuose ir miesteliuose ėmė kurtis šaulių būriai – ne išimtis ir Kelmės rajonas. Reikia pripažinti, jog nepaisant Vlado Pūtvio-Putvinskio autoriteto, rajono šaulių veikla neišsiskyrė iš visos Lietuvos. Galbūt kai kurių miestelių šaulių būriai buvo stiprūs ir pavyzdingi, kaip antai Žalpių miestelio, bet kai kuriuose šaulių būriuose trūko atsakingesnio vadovybės požiūrio. Tokius mano teiginius tik patvirtina „Trimito“ žurnaluose rašyti straipsniai :„1923 m. Kelmė. Čia yra šaulių būrys labai gausingas nariais, bet visai negausingas savo darbais. Manau, kad visame kame kaltas būrio vadas, kurs neparodo pats jokio veiklumo ir kitus nemoka išjudinti. Gėda visai Kelmei už jos tokius šaulius. Reikia tikėti, kad dideli paskutinių dienų įvykiai, išjudinę visą Lietuvą, išjudins ir mūsų šaulius, kurie iki šiol nevertai tą vardą nešioja. Juozas Ąžuolinis.“

Apie Šaukėnų būrį 1924 m. lapkričio mėnesio „Trimite“ vienas šaulys rašė taip: „Šaukėnai, Šiaulių apskr. Šaukėnų šaulių būrys, kiek teko patirti, turi būrio valdybą ir vadą, bet jau ilgas laikas, gal metais matuotas, jis neparodė jokio veiklumo. Galima kaltinti tik būrio vadovybę, nes ji nieko pati neveikdama užkerta kelią dirbti kitiems. Būrio valdybai reikėtų turėti gėdos, nes netoli Šaukėnų gyvena sąjūngos kūrėjas, gerb. draugas Putvinskis ir jis aiškiausiai mato šaukėniškių šaulių „idėjinį“ darbą“.

Buvo žinoma, jog Kelmės miesto šauliai bendradarbiauja su milicija, kitomis tarnybomis. Tą patvirtina ir 1922 m. aprašytas Vasario 16 dienos iškilmingas minėjimas: „Kelmėje 1922 m. milicijos viršininku paskirtas buvęs Rokiškio r. Kamajų šaulių būrio vadas Jonas Brazis. Drąsus vyras, kovoję prieš lenkus, buvęs sužeistas, bet pasveikęs. Jam vadovaujant Kelmės miesto milicija ir šaulių sąjunga glaudžiai bendradarbiavo – kartu eidavo eisenose. Labai gražiai atrodė bendra šaulių ir milicininkų eisena 1922 m. vasario 16 dieną“.

Kaip ir Vladas Pūtvis-Putvinskis įsivaizdavo, šauliai rajone užėmė labai svarbią kultūrinę vietą bendruomenėse – organizuodavo įvairius spektaklius, vaidinimus. Tuo metu miesteliuose labai trūko kultūrinės, švietėjiškos veiklos ir šauliai, jausdami atsakomybę ir pareigą, tą tuštumą stengdavosi užpildyti. Puikius vakarus rengė Vaiguvos, Liolių būrių, Kražių miestelio šauliai.

„1923 m. vasario mėnesio „Trimite“ rašoma apie praėjusių metų šventiniu laikotarpiu įvykusį vaidinimą „Kurčias žentas“, kurį atliko Vaiguvos būrio šauliai. Taip pat renginio metu pasakytas monologas „Grituoklis“. Publikos buvo nemaža ir visi liko patenkinti, nes vakaras su vaidininimais Vaiguvos apylinkėse labai retas. Pats veiksmas vyko Pakievio mokyklos name. Vaiguvoje aktyviai veikia vietinis klebonas kun. B. Balandis.“

„Lioliai. Čia vietinis šaulių būrys balandžio 11 d surengė vakarą. Vaidino 4 veiksmų komediją „Ponas Dauganoris“. Laike vakaro pirmininkui pranešus apie lenkų uždarinėjimą okupuotoj Lietuvoj lietuviškų mokyklų buvo išnešta protesto rezoliucija. Protestas pasiųstas Šaulių sąjungai ir spaudai“. „Gegužės 15 d. Tautos šventę vietos šaulių būrys šventė iškilmingai. Po pamaldų visi gražioj rikiuotėj dainuodami tautiškas giesmes nuėjo į aikštę, kur būrio vadas pasakė prakalbą, o choras pagiedojo Lietuvos himną. Iš čia būrys rikiuotėj su vėliava minios žmonių lydimas nužygiavo mokyklos link. Po iškilmių būrys rikiuotėj praėjo pro miestelį, dainuodamas patriotiškas dainas. Tas sudarė žmonėms didelį įspūdį. Paskiau būrys atliko rikiuotės pamoką. Dėdė Petras.“

„1926 Kražiuose iš visų organziacijų bene geriausiai gyvuoja šaulių būrys. Lapkričio 20 dieną suruošė vakarą su vaidinimais, kuris pavyko labai gerai. Kražiškis“

Kaip matome, žurnalo „Trimitas“ numeriuose aprašoma Kelmės rajono šaulių veikla išsiskiria būtent kultūrinėje terpėje, kadangi mažesni miestelių būriai negalėjo pasigirti narių gausa, amunicijos ir ginklų atsargomis. Žinoma, ginklų ir amunicijos šie būriai kažkiek turėjo, tačiau dideliuose mokymuose su kariuomene praktiškai nedalyvaudavo.

1925 m. Tytuvėnuose įsikūrė šaulių būrys. „Šaulių R. Volbeko, Šeškevičiaus, Nutauto, J. Tučkaus iniciatyva. Naujų narių vis daugėja ir būrys narių gausumu jau toli gražu pralenkė visas vietos organizacijas. Būrio veikimas pasireiškia visose šakose“.

Apie Tytuvėnų šaulius 1926 m. balandžio mėnesio „Trimite“ buvo rašoma taip: „Pavasaris Tytavėnai. Š.m. balandžio mėn. kelių inteligentų iniciatyva, čia susiorganizavo šaulių būrys. Pradžioje darbas būryje ėjo negeriausiai, matyt dauguma dar buvo nepratę, bet dabar būrys veiklumu pasižymėjo apylinkėje. Rikiuotės pamokos būva kas šventadienį. Būrys surengė kelias gegužines ir vakarą. Pasisekimo turėjo. Šaulių santykiai su kitomis organizacijomis puikiausi, nes jų narių dauguma kartu yra ir šauliai“.

Iš pacituotų tekstų matyti, jog Vladas Pūtvis-Putvinskis neklydo įkūnydamas Šaulių sąjungą kaip švietėjišką, kultūrą ir meną skleidusią organizaciją. Gyvenimas tarpukariu buvo visiškai kitoks. Jei vasarą dienos būdavo ilgos ir buvo galima prisiplanuoti įvarių veiklų lauke – niūrus ruduo ir šalta žiema kaimų ir miestelių gyventojus varydavo į neviltį. Gyvenimas nuo to, koks yra dabar skyrėsi kardinaliai. Didesnė ar mažesnė pramoga gyventojams tapdavo spektaklis ar paprastas vaidinimas, skaitomi eilėraščiai, dainuojamos dainos. Dažnai rinkdavosi žmonės į mokyklos sales, bendruomės patalpas ir ten vakarodavo. Salės būdavo papuošiamos, pakabinami didžiuliai žibaliniai žibintai ar lempos – tarpukariu elektra dar daug kur nebuvo įvesta. Būtent tokiais vakarais susirinkusius ir džiugindavo šaulių organizuojami pasirodymai.

Aktyvia visuomenine veikla pasižymėjo Žalpių šaulių būrys, kurio branduolį sudarė miestelio šviesuoliai. Būrį rėmė miestelyje veikusios bendrovės, Žalpių bendruomenė ir pavieniai ūkininkai. Pats būrys įsikūrė 1919 m. rugsėjo 6 dieną. Steigiamasis susirinkimas buvo slaptas, kadangi tuo metu miestelyje ir aplinkinėse vietovėse buvo stipri bolševizmo idėja. Steigiamajame susirinkime dalyvavo 8 žmonės, kurie ir sudarė būrio branduolį. Būrio vadu išrinktas šaulys Stasys Danusas, kuris visą tarpukario laikotarpį (su mažomis pertraukomis) ėjo tas pareigas.

1939 m. „Trimito“ numeryje rašoma: „Žalpiai. Rugsėjo 3 d. Įvyko šaulių būrio 20-ties metų šventė, per kurią įteikta būriui vėliava ir ginklai. Į šventę atvyko rinkt. vado pad. kpt. Butėnas, r-nės tarybos narys š. Jusius, kaimyninių būrių šauliai ir gausinga visuomenė. Pamaldas atlaikė, vėliavą pašventino ir šaulius prisaikdino šaulys rėmėjas kun. Pavilanskis. Iškilmingo posėdžio metu kpt. Butėnas įteikė būriui vėliavą. Būrio vadas š. Gr. St. Danusas, priimdamas vėliavą, būrio vardu pasižadėjo ją saugoti ir ginti. Ginklus įteikė: Žalpių pieno perd. b-vė – 4 šautuvus, vietos visuomenė – 3 šautuvus ir vardinius ūkininkai Gedminas ir Pužauskas. Perėmęs šautuvus ir perdavęs būriui, kpt. Butėnas padėkojo aukotojams ir prašė visuomenės ir toliau nepamiršti šaulių. Būrio tarybos narys mokyt. Matelys pateikė būrio 20 m. veikimo apžvalgą. Būrys turi žemės sklypą ir namus. Prie būrio veikia atskirai moterų šaulių skyrius, turi chorą ir Š. S. K. Šventės proga vietos šauliai ir apylinkių būrių šauliai buvo dekoruoti Šaulių Žvaigždės medaliais. Būrys susilaukė sveikinimų. Po posėdžio š. Gr. Leščauskio vadovaujami šauliai atliko pratimus su šautuvais. Moterys šaulės, Petrusevičienės vadovaujamos, pašoko keletą tautinių šokių. Choras, šaul. St. Butelio vedamas, padainavo keletą dainelių. Choras ir sportininkai susilaukė nuoširdžių ovacijų. Vėliau buvo gegužinė su sportine programa.“

Lietuvos šaulių sąjunga veikė iki 1940 m. rugpjūčio, kuomet SSRS okupavus Lietuvą šauliams buvo įsakyta atiduoti ginklus, konfiskuotas sąjungai priklausantis turtas. Jei krašto apsaugos pajėgos kažkokia forma ir buvo integruotos į SSRS armiją, tai šaulių laukė liūdnas likimas. Tie, kurie nespėjo pasitraukti į vakarus, buvo kalinami, patyrė represijas bei tremtį. Dalis šaulių, kuriems pavyko išvengti trėmimų tapo partizanais. Stebėdami šių laikų aktualijas ir sudėtingą geopolitinę situaciją Europoje, šauliai kalba, jog daugiau tokių klaidų Lietuva nedarys – būsime pasiruošę ginti savo kraštą, savo žmones.

Šaltinis:

Lietuvos šaulių sąjungos žurnalas „Trimitas“, atsakomasis redaktorius M. Mikelkevičius. 1920-1940 https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0004663975

https://www.sauliusajunga.lt/istorija

Kelmės krašto muziejaus, Žalpių skyriaus nuotr.