Svarbiausia – ne laimikis

Kelmės medžiotojų ir žvejų draugija įkurta 1960 metais. Tai gilias tradicijas puoselėjanti ir įvairias veiklas vykdanti asociacija. Žvarbiems žiemos orams užsitęsus, laukiniams gyvūnams tampa vis sunkiau išgyventi – jiems sudėtinga susirasti maisto ir saugų guolį. Apie medžiotojų veiklą, kintančią gyvūnų populiaciją ir pagalbą jiems žiemos sezonu kalbėjomės su Kelmės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininku, ilgamečiu medžiotoju Vitalijumi Leskausku.

Draugijos veikla

Kelmės rajono medžiotojų ir žvejų draugija užsiima įvairia veikla. Draugijos nariai organizuoja medžiotojų kursus, dalyvauja įvairiose akcijose kurių metu Ukrainos kariams aukoja ilgesnio galiojimo žvėrienos produktus – konservus ir dešras, o prieš Kalėdas rinko paramą vargstantiems ir kt. Jie dalyvauja talkose, sodina medelius nacionaliniame miškasodyje „Kad giria žaliuotų“, prisideda prie rajono bendruomeninių veiklų ir dalyvauja įvairiose šventėse.

Medžiotojai dalyvauja akcijoje „Medžiotojas ir medelis“, kurios metu medeliai tepami repelentais, kad žvėrys neskabytų jų viršūnių. Taip pat užsiima ežerų žuvinimu, priežiūra, pakrančių tvarkymu, yra pastatę valčių prieplauką Tytuvėnų ežere. Pavasarį vykdoma trofėjų apžiūra – komisija vertina, ar gyvūnai sumedžioti tinkamu laiku, ar jie nebuvo sergantys bei ar atitiko atrankinės medžioklės kriterijus.

Draugija organizuoja šaudymo varžybas, kas dvejus metus rengia draugijos šventes, į kurias susirenka medžiotojai ir žvejai su šeimomis – vyksta koncertai, organizuojamos užduotys, gaminamas maistas. Kasmet minima Šv. Huberto diena. Taip pat dalyvaujama respublikinėse varžybose, limitų svarstymo komisijoje, medžioklės plotų suteikimo ar panaikinimo bei žvėrių padarytų nuostolių vertinimo komisijose. Jose dalyvaudami medžiotojai informuoja apie realią situaciją Kelmės rajone.

Medžiotojų skaičius rajone

Kelmės rajone veikia keturiolika medžiotojų būrelių, vienijančių apie 370 medžiotojų. Pasak V. Leskausko, jų gretos kasmet mažėja. Lietuvos medžiotojų amžiaus vidurkis yra 62 metai.

Jaunimas labiau įsitraukęs į technologijas, o gamta jiems šiandien neberūpi. Pirmininko teigimu, jaunuolius atgraso tai, kad medžioklė apima ne tik patį sumedžiojimą, bet ir nuolatinę gyvūnų priežiūrą – šėrimą, būrelių sukurtos infrastruktūros palaikymą. Be to, sumedžiotą gyvūną reikia doroti, o kai kuriuos žmones atbaido kraujas ar kiti natūralūs procesai. „Medžiotojo veikloje nuleistuko paspaudimas yra penktas reikalas“, – pabrėžia V. Leskauskas.

Medžioklės plotai rajone yra aiškiai apibrėžti – visas Kelmės rajonas suskirstytas teritorijomis. Didžiausiam būreliui priskiriama apie 14 tūkstančių hektarų, mažesniems – 1500–2000 hektarų.

Medžioklė vykdoma ištisus metus, tačiau skiriasi laikotarpiai, kada leidžiama medžioti skirtingus gyvūnus. Varominės medžioklės sezonas, pritraukiantis daugiausia medžiotojų, prasideda spalio 15 dieną, tačiau dažniausiai aktyviau medžiojama nuo lapkričio 3-iosios – Šv. Huberto dienos. Sezonas tęsiasi iki kovo 1 dienos. Dalis būrelių dėl didelio sniego kiekio, šalčių ir nepravažiuojamų kelių medžiokles nutraukia anksčiau. Medžiotojai renkasi skirtingus medžioklės būdus: varominę medžioklę, medžioklę tykojant, medžioklę sėlinant, medžioklę su šunimis ir paukščių medžioklę.

Draugijoje mažėja ir žvejų. „Gyvename iš nario mokesčio – reikia prižiūrėti ežerus, juos žuvinti. Šiuo metu nario mokestį moka tik kas ketvirtas žvejys. Pensininkai, asmenys su negalia ir vaikai iki šešiolikos metų pagal mėgėjiškos žūklės taisykles nuo šio mokesčio yra atleisti. Būtent šios grupės rajone ir sudaro didžiąją dalį žvejų“, – pasakoja V. Leskauskas.

Kaip tapti medžiotoju?

Pasak draugijos pirmininko, šiuo metu prasideda nauji kursai. Būsimieji medžiotojai metus laiko stažuojasi pasirinktame būrelyje, vėliau turi išklausyti 92 valandų teorinius mokymus ir laikyti egzaminą, kuris vyks gegužės mėnesį. Pavasarį, atšilus orams, prasidės praktinis pasirengimas – bus vykstama į šaudyklas šaudymo pratyboms.

Medžioklės limitai ir gyvūnų populiacija

Didžiausia ir sparčiausiai auganti gyvūnų populiacija mūsų rajone – elniai. Tikslių skaičių V. Leskauskas nenurodo, nes duomenys elektroniniu būdu tiesiogiai pateikiami Aplinkos apsaugos departamentui. Kadangi elnių medžioklė nėra limituojama, kiekvienas būrelis savarankiškai nustato, kiek gyvūnų gali sumedžioti. Šiuo metu limituojama briedžių ir vilkų medžioklė.

Lietuvoje leidžiama sumedžioti 307 vilkus, iš kurių jau sumedžiota apie 200. Anksčiau limitai buvo skirstomi kiekvienam rajonui atskirai, o dabar galioja bendras šalies limitas, kurį pasiekus vilkų medžioklė bus nutraukta. „Vilkai paplitę visame rajone. Atsiradus sniegui ir šalčiams, kyla daugiau šansų juos sumedžioti. Kelmės rajone šiuo metu yra sumedžioti net 6 vilkai, – pasakoja V. Leskauskas. Tikslesni duomenys paaiškės atlikus vilkų apskaitą pagal pėdsakus specialiai sudarytais maršrutais.

Prieš dvejus metus šernų populiaciją smarkiai paveikė afrikinis kiaulių maras – dabar šių gyvūnų rajone pasitaiko nedaug. Kai kurie būreliai šiemet šernų savo teritorijose išvis nematė. Tuo tarpu Raseinių rajone šernų sumedžiojama dešimtimis, kai seniau šių gyvūnų ten iš viso nebūdavo, o tai rodo, kad gyvūnai jaučia pavojų ir traukiasi į saugesnes vietas.

Ligas platina ne tik šernai, bet ir lapės bei usūriniai šunys, todėl šių plėšrūnų populiacija turi būti nuolat stebima ir reguliuojama. Kelmės rajone dažniausiai medžiojami elniai, stirnos ir plėšrūnai. Briedžių sumedžioja labai mažai, kadangi jų populiacija yra nedidelė ir reikšmingai sureguliuota. Zuikių taip pat vis mažėja – jų jauniklius gaudo gandrai, vanagai, lapės ir vilkai.

Rajono gyventojai vis dažniau kalba apie čia apsigyvenusias lūšis. Šią informaciją patvirtina ir V. Leskauskas: „Lūšys buvo veisiamos Šiaulių rajone, vėliau paleistos į laisvę, o dabar jų skaičius išaugo. Medžiotojai jas pastebi ir medžioklės metu – dažniausiai per miškuose įrengtas kameras. Daugiausia lūšių pastebima Šaukėnų apylinkėse, o Pakražantyje nuolat pastebima viena“.

Kodėl būtina valdyti gyvūnų populiaciją

Kiekvienas būrelis, norėdamas vykdyti veiklą, privalo turėti tinkamai įrengtą lupyklą, kurią kasmet tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Atliekos tvarkomos laikantis griežtų reikalavimų – kanopinių gyvūnų atliekas galima palikti medžioklės vietoje, o šernų atliekos turi būti surenkamos ir patalpinamos atliekų duobėse.

Nors kai kuriems žmonėms medžioklė atrodo žiauri, gyvūnų populiacijos valdymas yra būtinas. Dalis gyvūnų platina pavojingas užkrečiamąsias ligas, kiti daro didelę žalą ūkininkams ir miškams. „Kiaunorių apylinkėse matome 80–100 elnių bandas. Šalčiui esant žala nėra didelė, tačiau jei tokia banda ištryptų laukus šlapiu laikotarpiu, nuostoliai būtų milžiniški“, – teigia V. Leskauskas.

Kam žiemą sunkiausia?

Pasak V. Leskausko, žiemos laikotarpis sudėtingiausias stirnoms. Atlydžių metu jos negali prisikasti iki žemės ir ten įsirengti guolio, todėl gulasi ant sniego ir dažnai suserga plaučių uždegimu. Ankstesniais metais rasta daug kritusių stirnų, o skrodimų metu paaiškėjusi mirties priežastis – sunkūs plaučių pažeidimai. Stirnoms taip pat kenkia rapsai – jų prisivalgiusios jos praranda orientaciją, ima viduriuoti. Trūkstant maisto, stirnos vis dažniau artėja prie žmonių – jas medžiotojams teko vaikyti net iš Tytuvėnų kapinių.

Pirmininkas kviečia visus galinčius prisidėti prie pagalbos laukiniams gyvūnams ir nešti į miškus pašaro. Norintys paaukoti maisto žvėreliams gali kreiptis į Kelmės rajono medžiotojų ir žvejų draugiją.

Kelmėje, Kražantės užtvankoje, vyresnio amžiaus moterys anksčiau nuolat šerdavo antis, todėl šie paukščiai liko žiemoti. Užklupus šalčiams ir žmonėms nebegalint atvykti, ančių maitinimu tenka rūpintis Kelmės rajono medžiotojų ir žvejų draugijai. Grūdus antims maitinti padovanojo Kiaunorių medžiotojų būrelio pirmininkas Rolandas Sabaliauskas.

V. Mėčajūtės ir Kelmės medžiotojų ir žvejų draugijos archyvo nuotr.