Keturiolika metų trunkanti Juditos konditerinė magija

Jau keturiolika metų konditerija užsiimanti Judita Karpavičienė papasakojo apie savo veiklos pradžią, nuolat tobulėjančią konditerijos sritį ir palaikomus šiltus santykius su klientais.

J. Karpavičienė prisimena, kad kepti mėgo nuo vaikystės: „Pasiimdavau senovines knygas, vartydavau ir kepdavau pagal ten rastus receptus, o iš kur daugiau tada galėjai išmokti. Esu dėkinga mamai už žaliavų supirkimą, namie niekada netrūko cukraus, miltų ir kiaušinių. O broliui, kad viską suvalgydavo, nesvarbu skanu ar neskanu būdavo“.

Po to Judita buvo padariusi trumpą pertrauką, kol baigė studijas. Tada gimė du jos vaikai, o kartu atsirado ir daugiau laiko per motinystės atostogas grįžti prie pamėgtos gamybos. „Tada kepinių buvo daug, tik valgytojų pritrūko. Mūsų šeima nėra dideli saldumynų mėgėjai, tad aš pasikviesdavau į svečius drauges, kad padėtų visą gėrį sudoroti. Viena iš draugių tuomet pamėtėjo mintį, kad pabandyčiau pažiūrėti „Super mamų“ klubą internete. Tai buvo tokia konditerių grupė, kurioje moterys dalinosi receptais, gamybos procesu, puošyba. Aš visada priešindavausi, nes puošybos nemokėjau ir netikėjau, kad išmoksiu“, – pasakoja J. Karpavičienė.

Po besitęsiančių įkalbinėjimų moteris nusprendė pažiūrėti, kas tai per klubas: „Aš vis tik ten įėjau, o jau kai įėjau aš ten ir pražuvau. Mėnesiui, gal pusantro absoliučiai ten panirau. Moterys tame klube kalbėjo apie konditeriją ir aš taip užsikabinau, man ten pasirodė fantastika, tikri meno kūriniai. Iš tikrųjų taip ir buvo. Tortai padengti cukrine mase, viskas kruopščiai papuošta įvairiomis figūrėlėmis, gėlytėmis. Pirma mintis buvo, kad tai ne man“.

Tačiau nors puošyboje savimi Judita tuomet nepasitikėjo, konditerija ją toliau traukė ir ji nieko nelaukusi ėmė viską toje grupėje skaityti ir konspektuoti. Ji atskleidžia, kad tada viskas atrodė įdomu ir ji pradėjo galvoti, kad kažkas galėtų pavykti ir pačiai. „Pradėjau pirkti priemones, nes reikėjo specialių kočėlų, formelių gėlytėms ir visų kitų daikčiukų, kurie pradžioje man tilpo į vieną dėžę, po to jau reikėjo ir „bananinės“ dėžės, o kai nebetilpo į ją, prireikė komodos – atrodė, kiek daug visko turiu. Paskui ir tos komodos pasidarė mažai, tada vyras įrengė atskirą virtuvėlę, vėliau ir joje pasidarė ankšta, o dabar turime kaip reikiant virtuvę“. Moteris prisimena, kad jau pradėjusi pirkti įvairias priemones suprato, jog šis užsiėmimas neliks tik kaip pomėgis.

Po savarankiškų bandymų Judita Karpavičienė nusprendė pradėti žinių semtis iš šios srities profesionalų. Vieną po kito moteris lankė įvairius mokymus, į kuriuos investavo daug laiko ir lėšų. Kalbėdama apie tai, ji atskleidžia, kad karantino laikotarpis jai išėjo į naudą. Jo metu daugybė meistrų ėmė vesti nuotolinius mokymus, kurie suteikė galimybę įgauti žinių ir patirties ne tik iš geriausių Lietuvos meistrų, bet ir pasiekti juos visame pasaulyje.

„Mados ir tendencijos nuolat keičiasi, todėl negalima nustoti domėtis. Labai džiaugiuosi nuotoliniais mokymais su meistre iš Čeliabinsko. Beveik pusę metų varvinau seilę į porcijinius pyragaičius ir laukiau, kol kas nors paskelbs apie juos kursus. Ten tokia architektūra, skoniai – tiesiog fantastika! Šiuose kursuose išmokau gaminti dešimt pyragaičių, buvo be proto sunku. Susipažinau ir išmokau daugybę technikų. Kas labai svarbu šiuolaikinėje technikoje – gramai, viską reikia labai tiksliai sverti. Taip pat žinoti, kas su kuo veikia, kokie temperatūriniai režimai, labai daug naudingos informacijos gavau iš šių mokymų. Aš, padariusi tuos dešimt pyragaičių, praktiškai dvi dienas ilsėjausi, nes emociškai ir fiziškai išsekau, iki tol dar taip nėra buvę. Tačiau džiaugiuosi, nes tai buvo didžiulis šuolis į priekį. Dabar stovėti vietoje negaliu, konditerija šuoliais eina į priekį“. Judita buvo viena pirmųjų konditerių, kuri šiuos pyragaičius pradėjo gaminti Žemaitijos regione. Dėl to sulaukė didžiulio susidomėjimo ir užsakymų skaičiaus.

Judita ir toliau nenustoja domėtis naujovėmis: „Be proto mėgstu gaminti naujus gaminius, atrodo, galėčiau daryti vien naujienas“. Konditerė pasakoja, kad seniau visos pasaulinės tendencijos į Lietuvą ateidavo daug vėliau, o dabar, atsiradus socialiniams tinklams, jos pastebimos greičiau ir galima sakyti eina koja kojon su užsieniu. Tačiau mokymų, kurie keltų susidomėjimą, atskleidžia šiuo metu nerandanti, nors norėtų vėl susitikti su kolegomis, nes gyvai ir meistrai išduoda savo gamybos paslaptis, kurių receptuose neparašo.

Paklausta kokius skonius, klasikinius ar naujus labiau mėgsta Kelmės rajono gyventojai, Judita atsako: „Yra dvi stovyklos. Vieni būtinai rinksis „Snikerį“ ir „Rafaelo“ arba „Vakarį“, kuriems užsisakyti visus metus laukia progos. Kiti, jau visus skonius išragavę, teirausis apie naujoves. Prieš trylika metų didžioji dalis užsakymų buvo vien „Snikeris“ ir „Rafaelo“. Vienu metu buvau sustabdžiusi jų gamybą, nes galvojau, kiek galima valgyti tą patį, kai vyrauja tiek daug įvairių kitų skonių. Prieš kelerius metus pastebėjau, kad jų paklausa išlieka, todėl nusprendžiau vėl juos gaminti, tik jau patobulintus ir pritaikydama šiuolaikines tendencijas“.

Konditerė J. Karpavičienė savo virtuvėje būna nuolat, tačiau atskleidžia, kad daugiausia užsakymų sulaukia vasarą. Kaip moteris prisimena, ypatingai sėkmingi jai buvo 2022 metai. „Jaunieji tada masiškai tuokėsi. Pamenu buvo užsakymai šešioms vestuvėms per savaitę, šeši vestuviniai stalai savaitgaliui. Per trumpą 4 mėnesių sezoną paruošiau 53 saldžius stalus, tai buvo darbingiausi metai. Dabar būna iki keturių –penkių vestuvių per savaitę ir dar visi kiti mano siūlomi gaminiai“.

Paklausta, kokiai progai patinka gaminti labiausia, moteris plačiai šypsodamasi atsako, kad vestuvėms. „Kai einu gaminti saldaus stalo vestuvėms, sakau, kad eisiu daryti magijos. Tai man didžiulė atsakomybė, nes gaminiai stovės gražiose sodybose, kuriose bus atrinktas ir paruoštas dekoras, tad viskas turi derėti ir būti paruošta estetiškai. Man labai patinka derinti papuošimus ir vos sužinau koks dekoras bus, visa vizija dėliojasi iš karto. Nėra buvę, kad kažko nepadaryčiau, o jei man dar duoda laisvę kurti, tada aš padarau dar geriau. Pernai turėjau dekoruoti tortą alyvine spalva ir sukau galvą kaip tai padaryti, nuotakai pasakius, kad pilnai manimi pasitiki ir duoda laisvę kurti, padariau tokį tortą, kad verkėme abi – ji iš laimės, nes labai patiko rezultatas, o aš – nes jai šitaip patiko“.

Judita pastebi, kad vyrauja nuomonė, jog tortą galima pagaminti per dieną. Iš tikrųjų gamybos procesas užtrunka daug ilgiau. „Tortui pagaminti reikia kelių dienų. Vieną dieną kepame biskvitus, jie parą turi bręsti, nes karšti ar šilti pjaustosi blogai. Tada kitą dieną mes jį sutepame ir jis turi bręsti dar dvi dienas, kad tikrai būtų skanus. O po to tortą puošiame, tai visa gamyba užtrunka apie 3–4 dienas. Tortas per tiek laiko tikrai nesuges, kaip sklando klaidinga nuomonė. Produktai jam parenkami patys šviežiausi, šviežiai nurinktos uogos nėra dedamos, kad tortas nerūgtų, tad laikant jį tinkamomis sąlygomis, jis valgomas išliks ilgai ir bręsdamas tik skanės“.

Kadangi torto gamyba trunka kelias dienas, konditerė pageidauja užsakymus gauti bent prieš dvi savaites iki šventės. Žinoma, pasitaiko ir tokių atvejų, kai netikėtai atvykus svečiams prireikia torto čia ir dabar, taigi J. Karpavičienė sprendimą turi ir tokiu atveju. „Pasitaikius nenumatytoms situacijoms visada gelbėja „musinė“, kitaip prancūziška konditerija. Visada turiu šaldiklyje šių tortų. Jei man paskambintų ir pasakytų, kad reikia čia ir dabar, tuoj pat iš šaldiklio išimu tortą, jį papuošiu ir galiu paduoti. Tai yra prancūziški tortai, juos galima šaldyti, nes jie būtent ir yra gaminami šaldant, kad sluoksniai būtų architektūriškai tvarkingi ir gražūs. Toks tortas supakuotas ir užšaldytas savo kliento gali laukti iki dviejų mėnesių ir bus šviežias“.

Jau keturiolika metų dirbdama konditerijos srityje Judita užmezgė itin glaudžius ryšius su savo klientais. „Vienai porai iš Tytuvėnų padariau vestuvių ir krikštynų tortą, o nuo tada iki dabar, jau keturiolika metų, bendraujame, nes kasmet ši pora užsisako tortą savo vaiko gimtadieniui. Tas išliekantis ryšys yra nenusakomas, berniukas atvyksta kartu pasiimti užsakymo, man atveža saldainių. Aš tikiuosi, kad ateityje jam iškepsiu ir vestuvinį tortą, ir galbūt turėsiu jėgų jo vaikams vaikiškus tortus kepti“.

Moteris prisimena įvykį, kai pandemijos metu ji gavo apie penkiasdešimt užsakymų pagaminti brandintų pyragų. Pasiruošus juos supakuoti, kad žmonės galėtų švenčių nelaukti ir pasiimti juos anksčiau, ryte per žinias išgirdo, kad šalyje paskelbtas griežtas karantinas ir draudžiamas judėjimas net iš kaimų. Tokia naujiena ją pribloškė ir, kaip moteris prisimena, apimta nevilties pradėjo verkti. Tačiau visi iki vieno žmonės atvyko ir atsiėmė savo užsakymus, viena moteris pati negalėdama atvykti atsiuntė taksi, kad jai parvežtų užsakymą. J. Karpavičienė iki dabar prisimena šį kalėdinį stebuklą ir nori padėkoti savo klientams, kad tuo metu nepaliko jos neviltyje.

Judita neslepia, kad šiuo metu Kelmėje konditerijos srityje jaučiasi didelė konkurencija, tačiau tuo nesistebi. Pasak jos, dabar turint visas galimybes mokytis nuotoliu, internete rasti receptų, jų gaminimo eigą, būtų keista, jei žmonės patys neišbandytų ir negamintų. Moteris juokiasi: „Nuo rudens pradėjau mokyti ir taip pat išleisiu keturiolika konditerių, o kiek buvo prieš tai ir kiek dar bus! Kiekvienam užteks vietos po saule ir visi turime savo klientą, ir viskas su tuo yra gerai“.

Judita Karpavičienė keliais magiškais, tačiau nesudėtingais receptais pasidalino ir su mūsų skaitytojais.

Tortas su graikišku jogurtu, maskarpone ir uogomis

Vanilinis biskvitas: 4 kiaušiniai, 155 g cukraus, 155 g miltų, 25 g kukurūzų krakmolo, 50 ml verdančio vandens, 40 g aliejaus, 1 a. š. kepimo miltelių, žiupsnelis druskos, vanilės.

Įkaitinkite orkaitę iki 170 laipsnių. Pasiruoškite 18 cm kepimo formą/as.

Kiaušinius plakite kartu su cukrumi, druska ir vanile iki purumo, baltumo, kol kiaušinių tūris padidės maždaug tris kartus. Tuomet plona srovele supilkite aliejų, paplakite dar apie minutę, tik kol aliejus išsimaišys. Tuomet sudėkite sijotus miltus, krakmolą ir kepimo miltelius. Viską gerai išmaišykite su mentele iš apačios į viršų. Galiausiai supilkite verdantį vandenį, viską išmaišykite iki vientisos masės, išpilkite į formą/as ir kepkite apie 50 minučių, režimu viršus apačia be vėjelio.

Jei kepsite su dviem formomis, kepimo laikas trumpėja. Tikrinkite medinio pagaliuko pagalba. Jei įsmeigus į biskvito vidurį ir ištraukus pagaliukas lieka sausas – iškepė!

Maskarponės – graikiško jogurto kremas: 400 g grietinėlės 35–36 proc., 250 g maskarponės, 200 g graikiško jogurto, 3–4 v. š. cukraus pudros, citrinos sulčių pagal skonį, 1 a. š. vanilės arba vanilės ankštis.

Viską plakite kartu iki standaus kremo.

Pastaba. „Šiam kremui želatinos papildomai nenaudoju, nes man pakanka jo standumo, tačiau jei matote, kad yra poreikis želatinai, tuomet naudokite 5–7 g birios želatinos, ją užpilkite šaltu vandeniu, taip, kad apsemtų šiek tiek virš želatinos ir leiskite išbrinkti. Tuomet pašildykite, kad želatina būtų karšta ir sumaišykite su jau išplaktu kremu.“

Papildomai reikės: konservuotų persikų ir pasirinktų šviežių uogų.

Surinkimas: biskvitą perpjaukite į 3 arba 4 dalis. Pasiruoškite 18 cm žiedą ar formą, ją apjuoskite acetato juosta.

Dėkite pirmąjį biskvitą, jį šiek tiek sulaistykite konservuotų persikų sultimis, tuomet dėkite kelis šaukštus kremo, jį išlyginkite per visą biskvitą, ant kremo paskirstykite dalį persikų ir pasirinktų uogų, jas šiek tiek įspauskite į kremą ir ant viršaus užtepkite dar truputį kremo, kad sekantis biskvitas turėtų prie ko „prikibti“, tuomet dėkite antrą biskvitą ir viską pakartokite su likusiais sluoksniais.

Sveikesnė keksiukų alternatyva. Lazdynų riešutų keksiukai su mėlynių džemu ir kreminio sūrio kepure

Keksiukams: 100 g sviesto, 170 g saldiklio eritritolio, 2 kiaušiniai, 140 g miltų, 60 g skrudintų lazdynų riešutų miltų, 1 a. š. kepimo miltelių, 1 a. š. vanilės, 120 ml pieno, žiupsnelis druskos. Visi produktai turi būti kambario temperatūros!

Įkaitinkite orkaitę iki 170 laipsnių. Pasiruoškite formą, sudėkite keksiukų kepimo popierėlius.

Sviestą su eritritoliu, druska ir vanile plakite kelias minutes, kol sviestas ir saldiklis susijungs, masė taps graži ir vientisa. Po vieną įmuškite kiaušinius, po kiekvieno įmušimo gerai išplakdami, kol masė taps vientisa. Suberkite sijotus miltus, lazdynų riešutų miltus ir kepimo miltelius, išmaišykite. Supilkite pieną, viską dar kartą gerai išmaišykite ir paskirstykite tešlą į formeles. Pripildykite maždaug 2/3 keksiuko formelės. Kepkite apie 25 minutes. Tikrinkite medinio pagaliuko pagalba – įsmeigus į keksiuką ir ištraukus pagaliukas turi likti sausas.

Įdarui: mėlynių ir vanilės džemas be pridėtinio cukraus.

Kremas: 200 g kreminio sūrio, 200 ml grietinėlės, 3 v. š. eritritolio cukraus miltelių, vanilės.

Viską plakite kartu iki standaus kremo.

Surinkimas: atvėsus keksiukams išpjaukite juose duobutes, jas pripildykite džemu ir dosniai papuoškite kremu! Vyšnaitė ant torto – šviežios šilauogės!

Sausainiai su šokoladu ir „Nutella“

Ingredientai: 125 g sviesto, kambario temperatūros, 110 g rudojo cukraus, 50 g baltojo cukraus, 1 kiaušinis, 225 g miltų, 3 g kepimo miltelių, 200 g smulkinto juodo arba pieniško šokolado, žiupsnelis druskos, vanilės, „Nutellos“ įdarui.

Į plakimo indą sudėkite sviestą, rudąjį ir baltąjį cukrų, druską bei vanilę, viską plakite, kol masė susijungs ir taps vientisa. Kartas nuo karto viso gaminimo metu nuo kraštų „nugriebkite“ sviesto perteklių, kad masė plaktųsi tolygiai.

Tuomet įmuškite supilkite kiaušinį ir dar kartą išplakite iki vientisos masės.

Sudėkite sijotus miltus su kepimo milteliais ir lėčiausiu mikserio greičiu užmaišykite tešlą, galiausiai sudėkite smulkintą šokoladą ir maišykite tol, kol šokoladas susijungs į tešlą, tai užtruks kelias sekundes.

Pagamintą tešlą suvyniokite į maistinę plėvelę ir padėkite į šaldytuvą nakčiai.

Kitą dieną įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių. Pasiruoškite skardą, ją ištieskite kepimo popieriumi.

Tešlą pasverkite po maždaug 60 g.

Susukite rutuliuką, jį šiek tiek suplokite, dėkite po arbatinį šaukštelį „Nutellos“ ir gražiai užspaudžiant kraštus, vėl susukite rutuliuką ir jį šiek tiek suplokite, tik ne per daug, kad neišbėgtų įdaras.

Kepkite apie 14–17 minučių, kol sausainiai įgaus gražią, auksinę spalvą.

J.Karpavičienės asmeninio archyvo nuotr.