Paminėtos kunigo J. Razmanto 120-osios gimimo metinės

Kovo 27 d. 16 val. Žalpių šv. Benedikto bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, skirtos ilgamečio kunigo, Kelmės rajono garbės piliečio Juozapo Razmanto atminimui, minint 120-ąsias gimimo metines. Mišias aukojo Liolių, Maironių ir Žalpių parapijų klebonas Jonas Bagdonas ir Žalpiuose klebonavęs, dabartinis Skaistgirio (Joniškio rajonas) šv. Jurgio parapijos klebonas Kęstutis Švabinskas.

Po mišių Žalpių parapijos namuose surengta popietė „Širdimi pašauktas tarnauti“. Žalpių bendruomenės pirmininkė, bibliotekininkė ir muziejaus eksponatų prižiūrėtoja Alina Žalandauskienė priminė Juozapo Razmanto biografiją. Juozapas Razmantas gimė 1906 m. kovo 25 d. Sargelių kaime, Raseinių rajone, neturtingų ūkininkų Stanislovo ir Pranciškos Razmantų šeimoje. Šeima gyveno kukliai. Juozapas turėjo tris brolius ir aštuonias seseris. Buvo devintas vaikas šeimoje. Vienintelį sūnų dievobaimingi tėvai paskyrė Bažnyčios tarnystei. Baigęs Raseinių gimnaziją, studijavo Kauno kunigų seminarijoje ir Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete. 1937 m. gegužės 22 d. Kauno arkikatedroje įšventintas kunigu. Tarnystės metais jis dirbo įvairiose parapijose: Kavarske, Lioliuose, Josvainiuose, Dotnuvoje, Krakėse ir kt. 1945–1949 m. buvo Kulvos (Jonavos rajonas) klebonas. Nors čia Juozapas Razmantas tarnavo trumpą laiką, bet paliko itin ryškių pėdsaką. Jo iniciatyva ir rūpesčiu Kulvoje buvo pastatyta bažnyčia. 1950 m. už agitavimą prieš sovietų valdžią bei kolūkius, skatinimą melstis už tremtinius buvo suimtas ir įkalintas. 1950–1956 m. kalėjo Solikamsko lageriuose Permės krašte (Rusijoje). Ten dirbo sunkius fizinius miško ruošos darbus ir neteko sveikatos. Grįžęs į Lietuvą buvo altarista įvairiose parapijose. 1961–1963 m. vėl tarnavo Kulvos (Jonavos rajonas) parapijoje klebonu. Tačiau vėl nušalintas nuo dvasininko tarnystės ir už antisovietinę veiklą ištremtas į Rusiją. 1965 m. Juozapas Razmantas grįžo į Lietuvą. Nuo 1967 m. tris dešimtmečius Juozapas tarnavo Žalpių parapijos klebonu. Lietuvos atgimimo metais kunigas dalyvavo mitinguose, susirinkimuose, Baltijos kelyje ir kituose patriotiniuose renginiuose. Jis taip pat buvo šv. Pranciškaus tretininkų kongregacijos ir Blaivybės draugijos narys, rėmė katalikų organizaciją. 1997 m. Juozapas Razmantas buvo atleistas iš klebono pareigų ir iki gyvenimo pabaigos liko Žalpių parapijos altarista. Mirė 2001 m. sausio 27 d., palaidotas Šiluvoje. 2017 m. po mirties jam suteiktas Kelmės rajono garbės piliečio vardas už nuopelnus kovojant dėl Lietuvos laisvės ir tikinčiųjų teisių gynimą sovietinės okupacijos metais. Atsiminimais apie Juozapą Razmantą pasidalino žalpiškės Jadvyga Mickienė ir Nijolė Lengvinienė, kaimynystėje su kunigu gyvenusi, buvusi mokyklos direktorė Genovaitė Vasiliauskienė. Pasak pasisakiusiųjų, Juozapas Razmantas labai mylėjo gyvūnus: laikė karvę, naminių paukščių, bitininkavo. Jo namuose visada buvo šuniukas. Neturėjo automobilio, tad keliaudavo pėsčiomis, net iki Viduklės, kur susitikdavo su Viduklės klebonu, disidentu Alfonsu Svarinsku. Žalpių parapijos klebonas Jonas Bagdonas užsiminė, kad kunigas Juozapas Razmantas dalyvavo jo primicijose (naujai įšventinto kataliko kunigo (primicianto) iškilmingose šv. Mišiose). Jo kalba yra užfiksuota video juostoje. Renginio vedėja Alina Žalandauskienė sakė, jog minint Juozapo Razmanto 120-ąsias gimimo metines Kelmės rajono savivaldybės vicemeras Tadas Kasparas ir Žalpių kaimo bendruomenės atstovai kovo 25 d. Šiluvoje, ant kunigo Juozapo Razmanto kapo padėjo gėlių, uždegė atminimo žvakę. Susirinkusiems į popietę žodį tarė Pakražančio apylinkių seniūnas Tomas Šteimantas.

Po pasisakymų kantičkinių giesmių giedotojų kolektyvas „Žalpiai“, vadovaujamas Danutės Anankaitės, giedojo Žemaičių Kalvarijos kalnus. Tai žemaičių pamaldumo tradicija, giedama per Gavėnią, šermenis bei mirusiųjų minėjimus. Nuo 2019 m. ši giedojimo tradicija įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.