2026 m. šildymo kainų pokyčiai ir lengvatos

Nuo 2026 m. sausio 1 d. panaikinta PVM lengvata centralizuotam šildymui. Kokių pokyčių tikėtis gyventojams bei kokios galimos kompensacijos teiravomės UAB „Litesko“ komunikacijos vadovės Gretos Pladienės ir Kelmės rajono savivaldybės mero patarėjo ryšių su visuomene ir žiniasklaida klausimais Justino Drapanausko. Palyginome šildymo kainų pokyčius Kelmėje ir kituose Lietuvos miestuose.

Šildymo kainos Kelmėje

UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ komentaras, kurį pateikė UAB „Litesko“ komunikacijos vadovė G. Pladienė: „Nuo šių metų sausio 1 dienos gyventojų gaunamos šildymo sąskaitos didėja dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirmiausia – sausį buvo gerokai žemesnė vidutinė oro temperatūra nei įprastai, todėl išaugo šilumos suvartojimas. Antra, nuo 2026 m. sausio 1 d. centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui nebetaikoma iki šiol galiojusi PVM lengvata. Vietoje jos taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas. Tai yra valstybės mokestinis sprendimas, nepriklausantis nuo šilumos tiekėjo veiklos ar nustatomų kainų.

Vien dėl PVM lengvatos panaikinimo gyventojų sąskaitos vidutiniškai didės apie 12 procentų. Vis dėlto vertinant sąskaitas svarbu atkreipti dėmesį ne tik į galutinę mokėtiną sumą, bet ir į suvartotos šilumos kiekį bei palyginti jį su ankstesnių laikotarpių duomenimis.

Šilumos kaina Kelmėje išlieka panaši į praėjusių metų lygį. 2026 m. sausio mėnesį taikoma vienanarė šilumos kaina siekia 11,14 ct/kWh (be PVM), vasario mėnesiui – 11,72 ct/kWh (be PVM). Vasario mėnesio kainos padidėjimą, t. y., 5,21proc., pagrinde lemia padidėjusios biokuro kainos. Palyginimui, 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu kaina buvo atitinkamai 11,01 ct/kWh sausį ir 11,15 ct/kWh vasarį (be PVM). Tai rodo, kad pati šilumos kaina per metus pakito minimaliai.

Reikšmingą sąskaitų augimą lems būtent PVM pasikeitimas ir didesnis suvartojimas dėl šaltesnių orų.

Dideli skirtumai tarp gyventojų mokamų sumų už šildymą atsiranda ne vien dėl kainos už kilovatvalandę, bet dėl pastatų energinio efektyvumo ir šilumos suvartojimo. Remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, naujos statybos, energetiškai efektyviame 60 kv. m bute sąskaita už šildymą gali siekti apie 85 eurus (pernai sausį – apie 47 eurus), senos statybos renovuotame name – apie 137 eurus (pernai – 83 eurus), o nerenovuotame senos statybos name – apie 226 eurus (pernai – 138 eurus). Taigi daugiausiai moka nerenovuotų, energetiškai neefektyvių daugiabučių gyventojai, o mažiausiai – naujos statybos ar renovuotų namų gyventojai.

Tokius skirtumus lemia pastato šiluminės savybės: sienų, stogo ir langų būklė, šilumos nuostoliai, šildymo sistemos efektyvumas, namo dydis bei jo modernizavimo lygis. Renovacija ir naujos statybos sprendimai leidžia ženkliai sumažinti šilumos suvartojimą, todėl net esant toms pačioms šilumos kainoms už kilovatvalandę, galutinės sąskaitos gyventojams gali skirtis kelis kartus“.

Šildymo kainų pokyčiai Lietuvoje

Remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) ir Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis „2026-ųjų sausio mėnesį didžiausia šilumos energijos kaina buvo Lazdijuose (12,5 ct/kWh), Biržuose (12,33 ct/kWh), Ignalinoje (12,0 ct/kWh), Kauno r. (11,56 ct/kWh) ir Kazlų Rūdoje (11,16 ct/kWh)“. Kelmėje, kaip jau minėta UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ komentare ši kaina buvo 11,14 ct/kWh.

Mažiausios šildymo kainos Lietuvoje pagal VERT ir LEA duomenis buvo: „Utenoje (5,5 ct/kWh), Šiauliuose (6,44 ct/kWh), Tauragėje (6,56 ct/kWh), Mažeikiuose (6,9 ct/kWh) ir Šilutėje (7,06 ct/kWh). Šių penkių savivaldybių šilumos kainos 2026 m. sausį, skaičiuojant bendrą vidurkį (6,5 ct/kWh), palyginus su 2025 m. gruodžio ir sausio mėnesiais (2025 m. gruodį siekė 6,25 ct/kWh, 2025 m. sausį – 6,34 ct/kWh), vidutiniškai padidėjo atitinkamai apie 4 proc. ir 2,5 procento“.

„Sausio mėn. penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos energijos kaina mažiausia (5,5–7,02 ct/kWh ribose), ji apie 18,6 proc. mažesnė nei šalies vidurkis (7,97ct/kWh), o 5-iose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina didžiausia (11,16–12,50 ct/kWh ribose), ji 49 proc. didesnė nei šalies vidurkis“, – Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos ir Lietuvos energetikos agentūros duomenys.

Galimos kompensacijos ir kaip jas gauti

Apie galimas kompensacijas bei kas jas gali gauti laikraščiui atsako Kelmės rajono savivaldybės mero patarėjas ryšių su visuomene ir žiniasklaida klausimais Justinas Drapanauskas.

• Kokios kompensacijos šildymui yra skiriamos?

– Būsto šildymo išlaidų kompensacija, kai būstas šildomas centralizuotai. Kompensuojamą sumą apskaičiuoja UAB „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“ bei UAB „Kelmės vietinis ūkis“.

Būsto šildymo išlaidų kompensacija, kai būstas šildomas kitu kuru (malkos, suskystintos dujos, elektra, durpių briketai, akmens anglys, krosninis kuras, medžio pjuvenų granulės, medienos briketai). Kompensuojamą sumą apskaičiuoja Socialinės paramos skyrius.

Būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:

• kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 kv. m;
• kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 kv. m; antram – 12 kv. m; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 kv. m.

Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 m2 naudingąjį būsto plotą.

Nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2026 m. 2 VRP – 466 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (2026 m. 3 VRP – 699 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Skiriant būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas ir (ar) socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.

Informacijos galima rasti: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kompensacija-uz-busto-sildyma/.

– Ar Kelmės gyventojai kreipėsi dėl kompensacijų šiuo atveju, kai panaikinta PVM lengvata šildymui? Kiek jau kreipėsi gyventojų 2026 metais?

– Asmenys sąskaitas už būsto šildymą centralizuotai gaus vasario mėnesį, todėl sausio mėnesį dėl panaikintos PVM lengvatos besikreipiančių skaičius nepadidėjo, palyginus su praėjusiais mėnesiais.

2026 m. sausio mėnesį dėl būsto šildymo centralizuotai pateikti ir patenkinti 42 prašymai, kai tuo tarpu 2025 m. sausio mėnesį buvo 53 prašymai.

Vidutines kietojo ir kitokio kuro kainas kiekvienam naujam šildymo sezonui tvirtina Kelmės rajono savivaldybės taryba.

Asmenys, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensavimo, turi pateikti kuro įsigijimą patvirtinančius dokumentus, ne senesnius kaip 2025-04-01. Neturintiems tokių dokumentų asmenims taikomas šildymo mišriomis malkomis normatyvas.

Kadangi nuo 2026-01-01 medžio pjuvenų granulėms, medienos briketams, malkoms panaikintas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, asmenys norėdami gauti didesnę kompensaciją nuo 2026-01-01, turi pateikti kuro įsigijimą patvirtinančius dokumentus ne senesnius nei 2026-01-01.

Likusios kuro rūšys (suskystintos dujos, krosninis kuras, anglys, durpės) visada buvo parduodamos su 21 proc. PVM.

• Kelioms šeimoms buvo suteikta lengvata 2025 m. šildymo sezono metu ir kokia suma skirta šiai lengvatai?

– 2025 m., kai būstas šildomas centralizuotai, kompensacijos suteiktos 844 šeimoms, kompensuota 171 747 Eur suma.

Kietojo ir kitokio kuro kompensacijos 2025 m. suteiktos 1476 šeimoms, išmokėta 632 485 Eur kompensacijų suma.

Nepasiturintys gyventojai dėl būsto šildymo kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo seniūniją, kurioje asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą (būtina išankstinė registracija) taip pat elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt.

Lentelėje pateikiamas atotrūkis tarp brangiausios ir pigiausios šilumos energijos tiekėjų kainų Lietuvoje https://www.ena.lt/uploads/2026-SilumosEn-KP/SEKP_2026-01.pdf