Iš penkių įtariamųjų kaltinimai pareikšti tik P. Jurkaičiui
<Alvydas GEŠTAUTAS>
Dar prieš keturis mėnesius Šiaulių apygardos prokuratūra pranešė, kad pernai dėl naktį iš sausio 25 į 26-ąją Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno palėpėje kilusio gaisro įtarimai buvo pareikšti viešosios įstaigos „Tytuvėnų piligrimų centras“ laikinai direktoriaus pareigas ėjusiam Pranui Jurkaičiui, dviem Tytuvėnų ansamblio atnaujinimo darbus atlikusių įmonių darbuotojams bei Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistui. Mūsų žiniomis, įtarimai buvo pareikšti ir projekto vadovei iš Kauno Projektavimo instituto. Bet jos vardo ir pavardės inicialai nebuvo viešinami, neminėta ir moters atstovaujama įstaiga.
Po ikiteisminio tyrimo prokuratūra bylą perdavusi Kelmės apylinkės teismui, išskyrus P. Jurkaitį, kitiems asmenims kaltinimų nepareiškė. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad gaisro priežastis – netinkamai eksploatuojamas pastato palėpėje įrengtas kieto kuro dūmtraukis, kuriam įkaitus, užsidegė medinės stogo konstrukcijos. Pareigūnai išsiaiškino, kad gaisro išvakarėse buvo suveikusi priešgaisrinė signalizacija, tačiau buvęs Centro vadovas P. Jurkaitis nepatikrino, kodėl ji suveikė ir ją išjungė. Jam 10 tomų byloje pareikšti kaltinimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo bei didelės kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sunaikinimo ir sugadinimo dėl iš neatsargumo. Dėl gaisro Tytuvėnų ansambliui padaryta 6,4 mln. litų žala. Dėl jo padarytos žalos ir jos darbams atlyginti Kultūros vertybių apsaugos departamentas (KVAD) pareiškė 11,6 mln. litų civilinį ieškinį.
Tyrimui vadovavusios Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės teigimu, buvo tiriamos įvairios versijos. Viena jų, apie kurią prieš metus buvo ypač daug diskutuota – bažnytinių vertybių vagystė. Tačiau ekspertų išvados šią versiją paneigė. Priminsime, kad „Tytuvėnų piligrimų centrui“ priklausiusiame Bažnytinio paveldo muziejuje buvo 60 vertingų eksponatų.
Už turto sunaikinimą, pažeidžiant teisės aktus, nustatytas specialias saugumo taisykles, gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Už pareigų netinkamą atlikimą įstatymas numato irgi baudą, areštą, laisvės atėmimą iki dvejų metų.
Mes pakalbinome ir patį P. Jurkaitį.
– Ikiteisminio tyrimo metu nesutikau su man pareikštais įtarimais. Nesutinku ir su byloje pareikštais kaltinimais. Man advokatas patarė iki teismo vengti komentarų,- kalbėjo P. Jurkaitis. – Galiu pasakyti tiek, kad ne man „Tytuvėnų piligrimų centre“ priklausė aukščiausia valdžia. Svarbiausius sprendimus priimdavo šios įstaigos dalininkai, iš kurių du – turto savininkai – Šiaulių vyskupija ir Tytuvėnų parapija. Dalininke yra ir mūsų rajono savivaldybė. Dalininkams aš siūliau signalizaciją pajungti į pultą. Todėl kreipėmės raštu į Kelmės rajono policijos komisariatą. Iš jo gavome atsakymą, kad komisariatas tokios paslaugos neteikia. Tuomet siūliau pagal Viešųjų įstaigų įstatyme tvarką samdyti saugos tarnybą. Dalininkai pasakė, kad tam kol kas nėra pinigų ir nutarė sutartį su saugos paslaugas teikiančia firma pasirašyti tada, kai prasidės Tytuvėnų ansamblio atstatymo antrasis darbų etapas. Jis neprasidėjo, o nelaimė įvyko. Tuomet jau buvo pasirašyta sutartis su saugos firma „Nogauda“.
P. Jurkaitį stebina ir toks dalykas. Pagrindinis turto valdytojas – Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis – pasirašė dekretą, kuriuo atsakinga už Bažnyčios paveldo muziejų ir jame esančias vertybes paskyrė muziejaus, kuris yra „Tytuvėnų piligrimų centro“ padalinys, vadovę Rūtą Krencienę.
– Kai vyksta šventė, dovanojami medaliai, tuomet niekam nekyla nei klausimų, nei problemų,- teigė P. Jurkaitis. – Juk „Tytuvėnų piligrimų centro“, o tuo pačiu ir muziejaus atidaryme dalyvavo ir tuometinis kultūros ministras Arūnas Gelūnas, KVAD direktorė Diana Varnaitė. Bet po gaisto KVAD direktorė, kiti pareigūnai teigė, kad nežinojo, jog Tytuvėnuose yra įkurtas muziejus, o eksponatai suvežti nepaisant kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančių dokumentų. Pasikartosiu, dokumentus dėl muziejaus steigimo, eksponatų perdavimo jam ruošė turto valdytoja – Šiaulių vyskupija.