Kaip iš Kryžkalnio grįžti į Kelmę, o iš ligoninės

Alvydas GEŠTAUTAS

Šį mėnesį vykstančiuose gyventojų susitikimuose su rajono tarybos nariais žmonės kelia susisiekimo problemas. Kelmėje vykusioje sueigoje ilgametis gydytojas Antanas Rainys kėlė klausimą, kaip vakarop iš Kryžkalnio grįžti į Kelmę, Kražiuose žmonės kalbėjo, kad nėra galimybių grįžti į Karklėnus ar Vašilėnus, jei Kelmės ligoninės Skubios pagalbos ir priėmimo skyriuje po daktaro apžiūrėjimo pacientai paleidžiami namo. Gyventojai skundžiasi, kad vis sunkiau pasiekti didžiąsias Lietuvos klinikas, grįžti iš jų.

– Gavome 140 kelmiškių raštą, kad vakare būtų autobuso maršrutas į Kryžkalnį ir iš jo. Dar praėjusią vasarą, kai nebeliko maršruto Šiauliai-Tauragė per Kryžkalnį, žmonės irgi prašė, kad iki pastarojo kursuotų autobusas,– sakė UAB „Kelmės autobusų parkas“ direktorius Arūnas Butkus. – Nuo praėjusių metų liepos 1 d. pradėjo prieš vidurdienį kursuoti mūsų bendrovės autobusas į Kryžkalnį ir iš jo. Kol kas šis maršrutas pasiteisino. Keleivių šiek tiek yra. Nuo sausio 14-osios darbo dienomis atidarytas dar vienas maršrutas į Kryžkalnį. Autobusas iš Kelmės išvažiuos 17.10 val. Tokį laiką parinkome dėl to, kad žmonės, dirbantys Kelmėje, pasibaigus darbo dienai galėtų grįžti namo į Paprūdžius, Pakražantį ir kitas vietoves, esančias pakelyje į Kryžkalnį. Autobusas į Kryžkalnį atvažiuos 17.45 val. Taikėmės ir prie to, kad tuo metu į Kryžkalnį atvažiuoja autobusai ir nuo Kauno, ir nuo Klaipėdos. Bet yra nepatenkintų, nes kitiems patogesnis dar vėlesnis laikas. Tačiau prie visų keleivių norų negalime prisitaikyti. Šiaip mūsų maršrutai yra pritaikyti prie mokinių pavėžėjimo. Į atokesnes rajono vietoves važiuojame ne kasdien. Bet tomis dienomis, kai mūsų autobusas važiuoja, pavyzdžiui, į Pašiaušę, jis ten kursuoja tą dieną du kartus, kad žmonės galėtų atvažiuoti į Kelmę, o vėliau iš jos grįžti. Taikomės prie įvairių aplinkybių. Pavyzdžiui, į Kolainius autobusas kursuoja tik ketvirtadieniais, nes tą dieną Užventyje yra turgus. Mūsų bendrovė vienašališkai sprendimų dėl vieno ar kito maršruto nepriima. Tai daro savivaldybėje sudaryta komisija.

– Gyventojai parašo prašymus, bet kai kurie parašai kelia įtarimų, nes daliai pasirašiusiųjų vieno ar kito maršruto atidarymas yra neaktualus, nes jie Kelmę, Tytuvėnus, Užventį pasiekia nuosavais automobiliais,– sakė A. Butkaus minėtos komisijos pirmininkė, savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėja Vaida Ulvydienė. – Komisijoje analizuojame, kiek vienas ar kitas maršrutas kainuos savivaldybei, nes beveik visi jie nuostolingi. Pernai iš savivaldybės biudžeto reikėjo skirti Kelmės autobusų parkui apie 400 tūkst. eurų maršrutų nuostoliams padengti. Paprastai vieno ar kito maršruto pageidauja vos keli žmonės, bet rajono biudžetas – ne guminis, jo neištempsi. Žmonės turi suprasti, kad iš to paties biudžeto reikia vasarą prižiūrėti kelius, žiemą juos valyti, išlaikyti gyvenvietėje esančias biudžetines įstaigas ir t.t.

– Mes pavėžėjimo paslaugas teikiame tik savo kontingentui – žmonėms su negalia, socialiai remtiniems – pagal rajono tarybos nustatytą tvarką, patvirtintus įkainius,– kalbėjo Socialinių paslaugų centro direktorė Marytė Lencienė. – Įkainiai priklauso nuo gyventojų pajamų. Pirmiausia atsižvelgiame į Valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį. Jos prilygintos 122 Eur. Mūsų klientams, jei pajamos mažesnės nei 244 Eur, mokėti nereikia. Pernai tokių klientų buvo apie 90 proc. Žmonės, kurių pajamos svyruoja tarp 2-3 VRP, už kilometrą moka 8, gaunantieji pajamų nuo 3 iki 4 VRP – 16, o tie, kurių pajamos viršija 4 VRP – 32 ct. Dabar mes paslaugas teikiame žmonėms, vykstantiems į gydymo įstaigas. Bet yra planų, kad ateityje paslaugas teiksime ir socialiai remtinoms šeimoms, turinčioms vaikų. Tokioms šeimoms skirsime transportą ne tik į gydymo įstaigas. Pavyzdžiui, tėvai galės vykti į mokymus. Bendradarbiaujame ir su Kelmės ligonine. Jei žmogui buvo suteikta medicininė pagalba ir jis neguldomas į stacionarą, bei įsitikiname, jog neturi nei pinigų, nei galimybių grįžti į namus, tuomet mūsų centras parveža jį. Tačiau tokią paslaugą teikiame darbo valandomis.

– Jei žmogui reikia grįžti į Karklėnus ar Vidsodį, o jis neturi tam galimybių, tuomet mes jį Skubios pagalbos ir priėmimo skyriuje paliekame stebėjimui. Jį stebėti galime 24 val. Tad tokie pacientai šiame skyriuje gali pernakvoti. Jame yra keturios lovos,– kalbėjo Kelmės ligoninės direktorės pavaduotoja medicinai Romalda Ramonienė. – Bet yra viena problema. Jei žmogus pas mus patenka penktadienį, mes jį šeštadienį turime išleisti namo, o savaitgaliais Socialinių paslaugų centras nedirba. Tai jau ne mūsų funkcija, o socialinė problema.

Socialinių klausimų ir sveikatos apsaugos komiteto nario Stasio Lekšo nuomone, rajono taryba galėtų nustatyti tvarką, pagal kurią Socialinių paslaugų centro vairuotojas budėtų savaitgaliais, ir žmones, neturinčius galimybių grįžti į namus, už nustatytą mokestį parvežtų. Tokių gyventojų būtų dar daugiau, nei darbo dienomis, nes savaitgaliais Kelmės autobusų parkas nedirba.

Savivaldybės administracijos direktorės pareigas einanti Danutė Laivienė sutiko, kad tokia idėja verta dėmesio, ir ją reikia nagrinėti. Pasak jos, vertėtų išanalizuoti situaciją, koks būtų tokios paslaugos poreikis.

– Tokiu atveju Socialinių paslaugų centro vairuotojas savaitgaliais dirbtų budėjimo režimu. Bet gali atsitikti ir taip, kad iš viso nebus iškvietimų. Tuomet vairuotojas ir darbo neturės, ir atlyginimą gaus. Kita vertus, negalės planuoti ir asmeninio gyvenimo,– sakė D. Laivienė. – Galutinį sprendimą turi priimti rajono taryba.

Meras Vaclovas Andrulis mano, kad ši problema išspręsta jau prieš kelerius metus. Jo nuomone, nėra taip, kad Skubios pagalbos ir priėmimo skyriuje būtų užimtos visos keturios lovos.

– Jei bus tokių faktų, kad žmogus turi iš ligoninės išvykti savaitgalį ir neturi galimybių grįžti į namus, tegul apie tokį įvykį informuoja mane,– sakė rajono vadovas.