Kelmė vakar, šiandien, rytoj

Romas ATKOČAITIS

Seniūnas

                      Kelmės miestas įsikūręs nuostabiame gamtos kampelyje. Per jį teka Kražantė ir Vilbėnas, o šiauriniu pakraščiu miestą juosia Verpelio upelis. Užtvenkta Kražantė suformavo tvenkinį, prie kurio yra „Draugystės“ parkas, stadionas, pliažas ir pliažo tinklinio aikštelės. Tai mėgstamiausia kelmiškių poilsio vieta.

                      Kelmę kerta senasis Hanziatikos kelias, jungęs Rygą su Karaliaučiumi. Seniūnijos plotas yra 875 ha, gyvena apie 8200 gyventojų. Kelmė istorijos šaltiniuose minima nuo 15 a. pradžios, tačiau Vilniaus archyvuose rastų dokumentų tikra (istoriškai pagrįsta) Kelmės įkūrimo data yra 1484 m. Tikrai tikiu, kad Kelmė yra senesnė, nes minima Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto laikų bažnyčia, pastatyta apie 1416 metus. Gal kada nors istorikai Varšuvos ar Berlyno archyvuose suras ir tikslesnius duomenis apie Kelmės įkūrimą bei vardo kilmę? Galima pasiguosti bent tuo, kad Amerika dar nebuvo atrasta, o Kelmė jau buvo… Tai buvo nedidelis miestelis, nuo 1511 m. įgijęs teisę rengti turgus. Nuo 15 a. pabaigos minimas Kelmės dvaras, priklausęs Gruževskiams iki pirmojo pasaulinio karo. 1615 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia.

                      Likimas Kelmei nebuvo palankus. Miestą pastoviai siaubė gaisrai. 1665 ir 1701 m. miestą sudegino švedų kariuomenė, miestas degė per abu pasaulinius karus. Po Antrojo pasaulinio karo Kelmėje liko tik apie 15 proc. pastatų. Ikikariniai vaizdai išliko neseniai išleistoje atvirukų ir fotonuotraukų knygoje „Senoji Kelmė“.

                      Nepaisant visų nelaimių, Kelmės miestas kėlėsi iš pelenų, augo ir plėtėsi. Augo individualių namų kvartalai, nuo praeito amžiaus septinto dešimtmečio pabaigos pradėti statyti daugiabučiai namai, išaugę į du kvartalus. Kilo gamybiniai pastatai: Kelmės linų fabrikas, Kelmės melioracijos bazė, Kilnojamoji mechanizuota kolona, buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas, autoservisas, plėtėsi Kelmės pieninė. Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvos nepriklausomybės aušroje dėl netobulų privatizavimo ir kitų įstatymų šių įmonių (išskyrus Kelmės pieninę), kurios suteikė ne vieną šimtą darbo vietų Kelmės gyventojams, nebeliko.

                      Nors ir nebeliko stambių įmonių, Kelmėje sėkmingai darbuojasi „Kelmės pieninė“ su 222 darbuotojais. Tai didžiausia miesto įmonė. Vartotojų kooperatyve „Kelmės prekyba“ dirba 49 darbuotojai. Vieni iš didesnių darbdavių yra prekybos centrai. Džiugu, kad kuriasi ir naujos įmonės. 2018 m. mieste buvo įregistruota septyniolika naujų įmonių. Investuotojų laukia suprojektuoti sklypai verslo vystymui Raseinių g. pramoninėje zonoje. Tikimės, kad šiais metais estų įmonė čia pastatys išdujinimo stotį, į kurią iš Klaipėdos gamtinių dujų terminalo atvežtos dujos pasieks vartotojus Kelmėje. Labiausiai jų laukia „Kelmės pieninė“.

                      Kelmė garsi ir savo žmonėmis, žinomais ne tik Lietuvoje, bet ir gerokai plačiau. Čia gyveno ir kūrė rašytojas Bronius Laucevičius-Vargšas, garsų akmentašį Juozą Liaudanskį mena jo skulptūros Kelmės mieste ir rajono kapinėse. Jo vardu pavadinta galerija Kelmės kultūros centre. Vyresnioji karta prisimena poetą Eduardą Selelionį, kurį laiką vadovavusį Kelmės ligoninei. Ne viena karta užaugo su rašytojo Karlo Majaus romanais, kuriuos iš vokiečių kalbos išvertė mokytojas Jonas Vadeikis. Čia gimė ir, dorų kelmiškių dėka nuo holokausto slapstytas, užaugo rašytojas Icchokas Meras. Jo vardu pavadintoje aikštėje prie gimnazijos kovo 13 d. buvo atidengtas paminklas. Kelmės kapinėse ilsisi Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Pūtvio-Putvinskio palaikai. Netoli nuo jo kapavietės palaidotas vienas iš narsiausių Lietuvos vyrų – Kazys Mackevičius. Už narsą Pirmojo pasaulinio karo metu jis buvo apdovanotas keturiais Georgijaus kryžiais, o už narsą nepriklausomybės kovose – dviem Vyčio kryžiaus ordinais. Kelmės kapinėse palaidotas ir Nepriklausomybės akto signataras Antanas Račas. Kaip nepaminėti ir Konstantino Kurnatausko – evangelikų reformatų kunigo, filosofijos mokslų daktaro, poligloto, o svarbiausia – Kelmės gimnazijos įkūrėjo, vardo. Tai tik keletas pavardžių iš didelio sąrašo. Ne viena dešimtis garsino ir šiandien savo darbais ir pasiekimais garsina mūsų kraštą.

                      Kelmės mieste veikia 10 ugdymo įstaigų: Jono Graičiūno gimnazija, „Kražantėsׅ“ progimnazija, „Aukuro“ pagrindinė mokykla, specialioji mokykla, lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ ir „Kūlverstuko“ lopšelis-darželis, VšĮ Kelmės sporto centras, Algirdo Lipeikos menų mokykla, suaugusiųjų mokymo centras, VšĮ Profesinio rengimo centras, taip pat pedagoginė psichologinė tarnyba.

                      Pastatytas ir baigtas įrengti Kelmės sporto centras, kuris tenkins ne tik miesto, bet ir rajono gyventojų fizinės veiklos poreikius, ypač sportininkai džiaugiasi naujuoju centru. Aktyvus kultūrinis gyvenimas: kasmet rengiamos Liaudies meno šventės, kas antri metai organizuojamos akmentašių kūrybinės stovyklos. Pagerbiant Juozo Liaudanskio atminimą, pratęsiant akmeninės plastikos patriarcho puoselėtą idėją puošti Kelmę akmeninėmis skulptūromis. Praėjusiais metais Kelmės miesto erdvėse akmentašiai paliko penkis naujus darbus. Kasmet organizuojami  žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursai. Duris atvėrė Mečislovo Ežerskio lazdų muziejus. Tai unikalus ir vienintelis toks muziejus Lietuvoje, kuriame galima pamatyti tūkstančius įvairiausių iš medžio išdrožtų lazdų.

                      Puikūs praėję metai buvo Kelmės bendruomenei. Duris atvėrė atsinaujinęs Kelmės kultūros centras. Šiame pastate vietos atsirado ir Kelmės mažajam teatrui. Baigiama tvarkyti Vytauto Didžiojo gatvė ir pėsčiųjų – dviračių takai, Dvaro parterinė dalis, Rudupio ir Malūno gatvės, nutiestas šaligatvis ir apšvietimo tinklai Pievų gatvėje, pradėti Sporto, Ievų, Gėlių gatvių tvarkymo darbai. Šiais metais bus nutiestas šaligatvis Dvaro gatvėje, rengiami Dvaro parko ir Tūkstantmečio parko sutvarkymo ir pritaikymo lankytojams techniniai projektai. Toliau vykdoma daugiabučių renovavimo programa. Šiais metais bus pradėti Dvaro kvartalo vandentvarkos I etapo darbai. Malonu, kad ne tik europinių programų ir fondų bei savivaldybės biudžeto lėšomis tvarkomos viešosios erdvės ir pastatai. Akį džiugina ir atnaujinami ir renovuojami privatūs namai bei verslo objektai. Vadinasi žmonės tiki Kelmės ateitimi.

                      Tokiais džiaugsmais ir lūkesčiais šiandien gyvena Kelmės miesto žmonės. O kokia Kelmė bus ateityje, priklauso nuo mūsų visų: nuo kiekvieno gyventojo aktyvumo, požiūrio į mūsų miesto tvarką ir švarą. Pasodinkime bent po keletą gėlių prie savo namų, biurų, darboviečių, nepatingėkime nunešti šiukšles iki artimiausios šiukšlių dėžės ir pamatysime, kad gyvenimas tikrai pasidarys šviesesnis.

Vaidos Sutkienės nuotraukos