Kelmėje dvejoms kapinėms – ypatingas dėmesys
Kelmės rajono savivaldybė gavo iš Kultūros paveldo departamento (KPD) du raštus, kuriuose nurodoma atkreipti dėmesį į Kelmės evangelikų senųjų ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos ir Rusijos imperijų karių kapinių, esančių L. Giros gatvėje, būklę.
KPD remdamiesi JAV išleista Broniaus Kviklio „Mūsų Lietuva“, straipsnių rinkiniu „Kelmės kraštas“ „Bičiulyje“ spausdintais kraštotyrininko, šviesaus atminimo Vaclovo Rimkaus, šių eilučių autoriaus publikacijomis „Bičiulio‘ laikraštyje, taip pat topografiniais žemėlapiais, nurodo, jog reikia nustatyti šių kapinių komplekso vertingąsias savybes.
Evangelikų senųjų kapinių pradžia siekia dar XVII amžių. Prasidėjus reformacijai, Kelmės dvaro savininkas Jurgis Gruževskis pasirūpino, kad 1615 m. būtų pastatyta mūrinė parapijinė evangelikų–reformatų bažnyčia. Kelmėje buvo ne tik Žemaitijos reformacijos centras, bet ir reformatų bažnyčios Žemaitijoje senjoro rezidencija. Ilgainiui evangelikų reformatų parapija tapo mišri. XVIII a. viduryje dalį parapijos sudarė reformatai, kitą pusę – liuteronai. Visi jie meldėsi vienoje bažnyčioje, evangelikus liuteronus ilgą laiką aptarnavo reformatų kunigai. Tikėtina, kad XVII a. pradžioje Kelmėje įsikūrus evangelikų reformatų parapijai, buvo įsteigtos ir kapinės. Iš pradžių jos buvo skirtos evangelikams reformatams, vėliau – evangelikams liuteronams. Pirmojo pasaulinio karo metu kapinių pietvakariniame pakraštyje buvo palaidoti Vokietijos ir Rusijos imperijų kariai. XX a. 7-ame dešimtmetyje Kelmės r. Vykdomojo komiteto sprendimu kapinės likviduotos. Antkapiniai paminklai sunaikinti. Yra duomenų, jog paminklai buvo verčiami nuo stataus pietrytinio šlaito į Kražantės upę, naudojami statyboms. Giminės ir artimieji dalį mirusiųjų palaikų perkėlė į kitas kapines, tačiau didžioji dalis palaikų liko žemėje.
Evangelikų senųjų kapinių dalyje palaidoti Vokietijos imperijos kariai, žuvę 1915 m. prie Dubysos (palaidotų karių skaičius nežinomas). Šalia jų buvo palaidota apie 40 Rusijos imperijos nežinomų karių. Vokietijos imperijos karių atminimui pastatytas granitinis 2–3 m aukščio paminklas su ereliu viršuje.
Prasidėjus Atgimimui, Kovo 11-osios akto signataras Antanas Račas kelmiškis, turinčius vokiškų šaknų pakvietė burtis į Sąjūdžio Vokiečių rėmimo grupę. Vėliau buvo pastatytas kryžius, žymintis, kad čia būta kapinių. Pirmiausia Kelmės kultūros namuose, o vėliau salėje, kurioje dabar vyksta rajono savivaldybės Tarybos posėdžiai, kiekvieną mėnesį vykdavo Mišios, į kurias rinkdavosi evangelikų liuteronų tikėjimą išpažįstantys žmonės. Dabar tikintieji meldžiasi atnaujintoje evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Rajono vicemeras, anksčiau dirbęs Kelmės J. Graičiūno gimnazijos istorijos mokytoju Egidijus Ūksas prisiminė, kad vaikščiodamas su mokiniais buvusių kapinių teritorijoje atkreipė dėmesį į kyšantį akmens fragmentą. Pasak politiko, jau tada jis neabejojo, jog tai gali būti paminklo fragmentas. 2019 m. UAB „Kelmės drena“ rekonstravo laiptus, vedančius nuo Kaštonų gatvės link Kražantės, ir pėsčiųjų tiltą per upę. Tada E. Ūksas paprašė UAB „Kelmės drenos“ vadovo Raimundo Dikavičiaus, jo sūnaus Justo, bendrovės darbininkų, kad šie iškeltų akmenį ir pastatytų. Rangovai tai padaryti geranoriškai sutiko ir, atkasę akmenį pamatė jog tai yra maždaug toną sveriantis paminklas. Darbininkai paklojo pamatus ir pastatė paminklą.
Šis faktas atgaivino kai kurių vyresniųjų kelmiškių prisiminimus. 2019 m. birželio mėnesį į „Bičiulio“ redakciją atėjo Aldona Samkienė ir prisiminė, kad 1968 m. kai ji mokėsi miesto vidurinėje mokykloje, mokiniai talkininkavo taikant šią teritoriją tvarkyme. Tiksliau, kapines naikinant.
Tuomet Tytuvėnų vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju dirbęs, o vėliau kompartijos rajono komiteto skyriaus vedėju tapęs Juozas Klimašauskas sako, kad kapines tuometinis rajono vykdomasis komitetas nutarė likviduoti gal ir ideologiniais tikslais, nes sovietmečiu dažnai vokiečių tauta buvo tapatinama su nacizmu. Dar kiti vyresni kelmiškiai teigė, jog nebeliko artimųjų, galinčių prižiūrėti šias kapines, būta net minčių šioje vietoje rengti parką.
– Dabar, kaip gavome KPD raštus, jausimės tvirčiau. Šią teritoriją bus privalu tvarkyti, prižiūrėti bei niekam nekils minčių ką nors šioje vietoje daryti. Dar prieš kelerius metus miškininkai buvo iškėlę mintį šiame kapinių komplekse įteisinti valstybinį mišką, – sako E. Ūksas. – Šis kompleksas neturi nei ribų, nei kitų būtinų dalykų, reikalingų pagal dabartinius teisės aktus įteisinti kapines. Pavyzdžiui, Kelmėje žydų kapinių teritorija apribota. Yra įvairių fondų. Galbūt archeologai kada ir sumanys detaliau patyrinėti šį kapinių kompleksą. Bet savivaldybei savo iniciatyva ir už rajono biudžeto pinigus tokių darbų skubinti nereikia.
– Manau, kad tegul ten mirusių ir žuvusių palaikai būna ramybėje. Svarbu šią teritoriją tinkamai prižiūrėti. Kapinių ribų nustatymas kainuotų nemažus pinigus, o naudos iš to beveik nematau. Jei kam kada kils mintis ką nors netoli šių kapaviečių daryti, tegul savo lėšomis ir atlieka archeologinius tyrimus, – teigė savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jokubauskas.
Maziliausko nuotraukos