Kova su varnomis – be pabaigos

Ona PETRAVIČIENĖ
Praėjus dienai po šv. Velykų redakcijai paskambinusi kelmiškė Snieguolė Petrauskienė skundėsi varnų teršiamomis Kelmės miesto kapinėmis. Moteris teigė, kad norėdama išlaikyti tvarkingą artimo žmogaus amžino poilsio vietą, ji bent porą kartų per savaitę eidama į kapines turi neštis įrankius ir valyti šių paukščių apdergtą amžinatilsį tėvo paminklą ir visą kapavietę. Snieguolei iki gyvo kaulo įgriso kiekvieną kartą klausytis virš galvos nuolat skraidančių varnų krankimo ir saugotis, kad šie paukščiai ir pačios neapdergtų.
–Tik Kelmės miesto seniūnas yra kaltas dėl to, kad nesiima jokių priemonių prieš kapines dergiančias varnas. Kai trūkusi kantrybės paskambinau seniūnui ir papriekaištavau dėl metų metais nesprendžiamos problemos, R. Atkočaitis pasakė, kad varnų atbaidymui iš kapinių Kelmės miesto seniūnija ir taip išleido kelis šimtus eurų. Tačiau man svarbu ne išlaidos, o kad ta problema būtų išspręsta. Negi sunku buvo žiemą išgenėti medžius ar dabar imtis kitokių priemonių, kad šie paukščiai susirastų kitą buveinę ir daugiau nebedergtų Kelmės miesto kapinių? – klausė S. Petrauskienė.
Kelmės miesto seniūnas Romas Atkočaitis sako, kad dabar varnos tapo ne tik Kelmės, bet ir visos Lietuvos bėda. Žmonėms keliantis iš kaimo į miestą, nelikus Kūprės sąvartyno, didžiulės šių paukščių kolonos įsikūrė Kelmėje. Seniūnas teigia, kad kiekvienais metais bandoma kovoti su kapinėse ar kitose miesto teritorijose apsigyvenusiomis varnomis. Šie paukščiai ne tik dergia visas miesto kapines, bet ir daro didelę žalą gėlynams. Matant, kaip šie sparnuočiai naikina miesto žolynus ar kapinėse lesa žvakių parafiną, susidaro įspūdis, kad varnoms labai trūksta maisto. Tik kaip leistinomis priemonėmis sumažinti šių paukščių populiaciją mieste, nežino ne tik Kelmės seniūnija, bet ir daugelis visos Lietuvos savivaldybių. Seniūnas pastebi, kad Europos Sąjungoje tik iki kovo pirmosios leidžiama ardyti varnų lizdus. Tik kokia iš to nauda, jei šie paukščiai lizdus pradeda krauti apie kovo pabaigą?!
– Prieš porą metų išpjaustėme pagal kapinių tvorą Kelmės dvaro teritorijoje augančių medžių šakas, kuriuose buvo seni varnų lizdai. Netrukus vietoje senų lizdų atsirado dvigubai daugiau naujų ir pačios varnos persikėlė į kapines. Šiemet vasario 26 d. nupjovėme medžių šakas, kad išardytume varnų lizdus. Tai seniūnijai kainavo apie 700 eurų. Nepraėjo nė mėnesio, kai šie paukščiai ėmė sukti naujus lizdus. Šį kartą jų susukta ne tik visose Kelmės kapinėse, bet ir bažnyčios šventoriaus medžiuose. Tai baisi padėtis, su kuria kovoti mes nežinome priemonių,– teigė Kelmės miesto seniūnas R. Atkočaitis.
Seniūnas prisimena, kad anksčiau per varnų perėjimą šiuos paukščius iš lizdų buvo vejama pasitelkus ugniagesius, naudojant garsines petardas. Dabar perinčių paukščių baidyti negalima. R. Atkočaitis sako, kad kartą pakėlus droną suskaičiuota, jog kiekviename lizde yra apie 3-4 jauniklius. Dauginantis tokiais mastais, miestui kasmet darosi vis sunkiau spręsti plėšrių paukščių keliamas problemas.
Kol ši padėtis Lietuvoje nėra kontroliuojama, priekaištų dėl varnų sulaukia ne tik Kelmės miesto seniūnas. Ilgametė Kelmės kapinių prižiūrėtoja Diana Šapalaitė sakė, kad iš supykusių žmonių dažnai girdi ne tik necenzūrinius žodžius – būna, kad ir atvirų grasinimų sulaukia:
– Suprantu tų žmonių pyktį, tačiau kaip aš galiu apsaugoti čia palaidotų žmonių kapavietes? Vien sausio mėnesį buvo nupjauta dešimt senų medžių, išardyti varnų lizdai. Žmonės tik spėjo padėkoti už medžiuose sunaikintus lizdus, kai po trumpos ramybės, vieną kovo dieną kapinėse pamačiau naujai sukrautą pirmą lizdą, po dienos – jau penkis. Dabar jų mačiau apie dvidešimt. Aišku, kad ir toliau teks klausytis žmonių priekaištų, o būdų, kaip šią problemą spręsti, nei aš, nei seniūnas kol kas nežinome,– prisipažino kapinių prižiūrėtoja.
Loretos Dirbanauskaitės nuotraukos
Kadaise varnyne buvo pavirtęs parkelis prie redakcijos. Tačiau vieną pavasarį atvažiavo ugniagesiai, savo pompomis lizdus „išplovė” ir pasibaigė problema. Dar prieš keletą metų varnų kolonija buvo įsitaisiusi Bridvaišio ežero saloje. Jau net krante susikalbėti buvo nebeįmanoma per jų keliamą triukšmą. Bet sprendimai buvo rasti ir šiandien ramu, o ir medžiai nebedžiūsta. Gal reikėtų išties kovoti, o ne imituoti kovą? Žmogui nerūpi, kiek tai imitacijai išleista pinigų, jiems reikia rezultatų.