Kražių ir Tytuvėnų gimnazijos – pirmajame šimtuke
Žurnalas „Reitingai“ sudarė bendrojo lavinimo, kolegijų, aukštųjų mokyklų ir profesinio rengimo įstaigų 2020 m. reitingus. Pirmą kartą gimnazijų pirmajame šimtuke yra dvi mūsų rajono ugdymo įstaigos. Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazija įrašyta 67-oje, o Tytuvėnų – 80-oje vietose. Šios gimnazijos jau yra buvusios pirmajame geriausiųjų šimtuke. Tai liudija, kad Kražių ir Tytuvėnų gimnazijų sėkmė – neatsitiktinė. Reitingų sudarymo istorijoje pirmajame šimtuke dar yra buvusi Kelmės J. Graičiūno gimnazija. Reitingas sudarytas pagal abiturientų įstojimą į aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas, užsienio universitetus, pagal valstybinių brandos egzaminų neišlaikiusiųjų, taip pat juos išlaikiusiųjų pagrindiniu ir aukščiausiu lygiais bei kitus rodiklius.
Reitingų sudarytojai gimnazijas suskirstė į dvi grupes. Į pirmą grupę pateko tos ugdymo įstaigos, į kurias organizuojama atranka, o į antrąją – gimnazijos, neturinčios galimybių pasirinkti mokinių.
Gimnazijų, į kurias vykdoma atranka, lyderiai lieka tie patys: Vilniaus licėjus, Kauno technologijos gimnazijos. Trečioje vietoje įrašyta Vilniaus Žirmūnų, ketvirtoje – Sveikatos mokslų universiteto, o penktoje – Vilniaus M. Biržiškos gimnazijos.
Antroje grupėje lyderiai taip pat nepasikeitė. Pernai, kaip ir 2019 m. pirmoje vietoje, vėl įrašytas Klaipėdos licėjus. Antroje vietoje liko Panevėžio J. Balčikonio, trečioje – Vilniaus S. Daukanto, ketvirtoje – Kauno „Saulės“, o penktoje – Šiaulių J. Janonio gimnazijos. Pastaroji gimnazija jau daugelį metų yra lyderių grupėje, o kartu ši ugdymo įstaiga geriausia ir Šiaulių apskrityje, kuriai priklauso Kelmės rajonas.
Kražių Ž. Liauksmino gimnazija tarp tokio tipo Šiaulių apskrities ugdymo įstaigų yra septintoje, o Tytuvėnų – dešimtoje vietose. Beje, Kražių gimnazija Lietuvoje tarp nedidelių miestelių yra antra ir aukščiau jos tėra Prienų rajono Stakliškių gimnazija. Šiaulių apskrityje kražiškiai tarp mažų miestelių gimnazijų lyderiauja.
169-oje vietoje įrašyta Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio, 232-oje – Kelmės J. Graičiūno, 291-oje – Pakražančio ir 341-oje – Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos. Iš viso šioje grupėje reitinguotos 356 gimnazijos.
Pirmą kartą reitingo sudarytojai šalia gimnazijų pažymėjo, kokiam socialiniam-ekonominiam kontekstui (SEK) jos priklauso. Mūsų rajonas priskirtas žemiausiam SEK. Pastarasis nustatomas pagal nedarbo lygį, vidutinį darbo užmokestį, gaunančiųjų pašalpas, nemokamą maitinimą skaičių bei kitus kriterijus. Pasak Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Irenos Janušienės, lyginant rajono švietimo įstaigų (ne tik gimnazijų) pasiekimus ir SEK santykį, Lietuvoje mūsų mokyklos yra gerose pozicijose.
Viešojoje erdvėje daug kalbama apie prastą valstybinio matematikos egzamino išlaikymą. Prie prasčiausiai laikiusiųjų šį egzaminą minimi mūsų rajono ir Pagėgių savivaldybės abiturientai.
– Nežinau, kodėl visiems užkliūva tik mūsų rajonas ir Pagėgių savivaldybė. Nors mes esame pagal matematikos egzamino išlaikymo rezultatus ketvirti nuo galo, dar dvi savivaldybės, retai kada minimos. Tačiau tai ne pasiteisinimas. Kita vertus, tai nereiškia, kad visų mūsų gimnazijų abiturientai blogai pasiruošė matematikos egzaminui. Pavyzdžiui, Kražių abiturientų matematikos egzamino rezultatai geresni už Lietuvos vidurkį, labai nedaug iki jo pritrūko ir Tytuvėnų gimnazistams. Tokio rezultato priežastys – įvairios, nes kažko nepadarė ir mokytojai, ir mokiniai. Mokytojas negali šiais laikais naudoti tokių metodų, kurių jis išmoko aukštojoje mokykloje prieš 10-20 ar net daugiau metų. Abiturientai irgi neįvertino savo galimybių. Nerealu tikėtis, kad gimnazistas, mokęsis matematikos B lygiu, sėkmingai išlaikytų valstybinį egzaminą,– sakė I. Janušienė. – Šiemet pabandėme žengti vieną žingsnį – apklausėme pačius abiturientus ir nusamdėme matematikos konsultantus, sumokėjome jiems iš rajono biudžeto pinigus. Tik stebina, kad, pavyzdžiui, vos 50 proc. Kelmės J. Graičiūno gimnazijos abiturientų pasinaudojo šia galimybe.
Švietimo ekspertai pastebi, kad didėja atotrūkis tarp valstybinių ir privačių gimnazijų abiturientų pasiekimų. Privačių gimnazijų auklėtinių pasiekimų rezultatai gerokai geresni. Priežasčių toli ieškoti nereikia, nes privačiose mokyklose dirbančių pedagogų atlyginimai trečdaliu didesni nei valstybinėse. Taip pat akivaizdu, kad didesnių gimnazijų abiturientai irgi geriau išlaiko abitūros egzaminus nei besimokantys mažesnėse.
Žurnalas „Reitingai“ skelbia ir ketvirtokų, aštuntokų pasiekimus. Reitingų sudarytojai išvedė šių klasių paskutinių trejų metų pasiekimų vidurkius. Pagal juos Kelmės „Kražantės“ progimnazijos ketvirtokai liko 159 vietoje. Taip pat pateikiami ir vienerių metų pasiekimai. Tačiau šioje pozicijoje „Kražantės“ progimnazijos vieta nenurodoma. Nenurodoma, kokių rezultatų per trejus metus pasiekė šios ugdymo įstaigos ir aštuntokai. Tačiau nurodyta, kad „Kražantės“ progimnazijos aštuntokai, vertinant vienerių metų pasiekimus, yra 26 vietoje. Kodėl taip nutiko, negalėjo paaiškinti „Kražantės“ progimnazijos direktorė Laima Simėnienė, tik ji sakė, kad kasmet pateikia ir ketvirtokų, ir aštuntokų pasiekimus.
Pagal visus švietimo rodiklius sudarytas ir savivaldybių reitingas. Pirmą vietą pelnė Kauno, antrą – Vilniaus miestai, o į trečiąją net iš 48 pakilo Zarasų rajonas. Mūsų rajonas pernai paskelbtame reitinge buvo 50-oje, o šiemet – 52-oje vietose.