Nori pasijuokti? Atsiversk Viešųjų pirkimų įstatymą!
<Alvydas GEŠTAUTAS>
Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba tikrino Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio vidurinę mokyklą ir rajono tarybos Kontrolės komitetui, kurio posėdžiui tą kartą vadovavo pirmininko pavaduotojas Petras Beresnevičius, pateikė išvadą dėl šios ugdymo įstaigos 2012 m. finansavimo audito.
Plačiau necituosime 14 puslapių dokumento. Tuo labiau, kad biudžetui nuostolių nepadaryta, o už tai, kad direktorius Algimantas Armalis praėjusiais mokslo metais gavo atlygį ne už 8 privalomas, o 9,6 valandos (jam buvo priskaičiuotas atlygis ir už pasiruošimą pamokoms), jis turėjo grąžinti neteisėtai išmokėtą algos dalį. Panaši situacija buvo ir dėl direktoriaus pavaduotojos Albinos Sutkienės atlyginimo. Abu vadovai, kuriems iš mokinio krepšelio neteisėtai buvo išmokėta 2036 litai, juos grąžino.
Nebuvo patvirtintos mokyklos struktūra, pareigybių sąrašas, nesudaryti 2011-2012 mokslo metų dokumentų registrai bei nenustatytos kitos tvarkos. Bet jos aktualios tik švietimo įstaigoms.
Audito metu, kaip ir daugelyje biudžetinių įstaigų, buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas. Tačiau dar kartą tie pažeidimai parodė minėto teisės akto absurdiškumą.
Posėdyje A. Armalis aiškino:
– Dėstau septintokams rusų kalbą. Jiems yra išleisti trys vadovėliai. Natūralu, kad mokytojas renkasi vadovėlį, priimtiniausią jo darbo metodikai bei suprantamiausią mokiniams. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą privalėjau pirkti pigiausią. Bet jis nėra geriausias. Ir brangiausiai kainavęs nebuvo idealiausias. Rinkausi pagal kainą esantį antroje vietoje. Štai mūsų mokyklą šildžiusi UAB „Izobara“ bankrutavo. Kitam šildymo sezonui turime pirkti katilą. Sutinku, čia be viešojo pirkimo neišsiversi. Bet vadovėlių, kanceliarinių prekių, renginių pirkimui šį įstatymą taikyti absurdiška.
Po posėdžio „Bičiuliui“ A. Armalis sakė:
– Gerai, kad auditorė Aušrelė Krugliakovienė pažiūrėjo į kai kuriuos dalykus ne aklai, pagal įstatymo raidę. Praėjusį pavasarį mokykla šventė jubiliejų. Be jokios apklausos „nupirkome“ Šiaulių dramos teatro spektaklį. Mes norėjome, kad šventėje būtų parodytas konkretaus autoriaus konkretus pastatymas, kuris tiktų dabartiniams ir buvusiems moksleiviams, mokytojams, tėvams, svečiams. Tą pjesę yra pastatę tik šiauliškiai. Žinoma, auditorė neklystų, jei nurodytų, kad pažeidėme Viešųjų pirkimų įstatymą, nes, kai pažodžiui jį skaitai, susidaro įspūdis, kad mokykla turėjo pirkti spektaklį, nesvarbu, kokį ir iš kurio teatro. Svarbiausia, jog būtų „nupirktas“ tas dramos teatras, kuris už pjesę paprašytų mažiausios sumos.
Dar A. Armalis sakė: jei mokykla norėtų suorganizuoti susitikimą su prozininku ar poetu, pagal Viešųjų pirkimų įstatymą privalėtų pakviesti mažiausią kainą pasiūliusį kūrėją.
– Garantuoju, tokio pirkimo konkursą laimėtų ne profesionalas, o grafomanas,- pridūrė A. Armalis.
Direktoriaus mintims pritarė ir Kontrolės komiteto pirmininkas Gipoldas Karklelis, kuris posėdyje negalėjo dalyvauti, tačiau audito išvadą atidžiai analizavo.
– Neįsivaizduoju, jei ir ateityje Viešųjų pirkimų įstatymo ribos taip plėsis, iki kokių absurdų prieisime,- teigė G. Karklelis. – Pajuokausiu: gal kada ir Reginos Biržinytės bei Žemaitės premijų laureatus pirksime? Pavyzdžiui, laureatų atrankos komisija ir vienai, ir kitai premijai pristatys po tris kandidatus. Po to juos apklaus ir sužinos kokios pinigine išraiška premijos nori pretendentai. Kas pasiūlo mažiausią sumą, tas ir skelbiamas laureatu. Juokas juokais, bet Viešųjų pirkimų įstatymas „tobulinamas“ kryptimi, vedančia iki panašių absurdų.
Beje, A. Butkevičiaus Vyriausybės programoje parašyta, kad viešuosiuose pirkimuose bus mažiau dėmesio kreipiama į siūlomą kainą ir labiau paisoma ekonominio naudingumo. Ši Vyriausybė dirba pusmetį.Bet ir toliau viešuosiuose pirkimuose triumfuoja siūlantieji ne efektyviausią, o pigiausią sprendimą.