Pesimizmas laimi prieš optimizmą

Alvydas GEŠTAUTAS

Kai nuo šių mokslo metų buvo pereita prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, mokinio krepšelį pakeitė klasės krepšelis, rajono švietimo įstaigose pesimistinių nuotaikų kol kas daugiau nei optimistinių. Vyriausybė dar pavasarį pranešė – naujam mokytojų darbo apmokėjimui šiais metais bus skirta papildomai 17,4 mln. eurų. Tačiau ne vienas kalbintas mokyklos vadovas bei mokytojas sako, kad nemato, kur „išsidėliojo“ tie milijonai. Pradeda pasiteisinti nuogąstavimai, kad nedidelių mokyklėlių pedagogams atlyginimai šiek tiek didėja, bet didesnėse ugdymo įstaigose, o pirmiausia – gimnazijose, nedidėja arba net mažėja.

Pagal naują apmokėjimo tvarką atsirado trys pinigų krepšeliai: klasės, pagalbos mokiniui ir administravimo. Klasės krepšelio, kaip anksčiau mokinio krepšelio, savivaldybė skirstyti tarp mokyklų negali. Jį perskirstyti gali tik pačios mokyklos. O pagalbos mokiniui, t. y. socialinių pedagogų, spec. pedagogų, logopedų, psichologų, mokytojų padėjėjų bei administravimo – direktorių, jų pavaduotojų – etatus reguliuoja savivaldybė. Klasės krepšelyje atsiranda trys pinigų sumos. Jei klasėje yra ne daugiau kaip 11 mokinių, skiriama viena pinigų suma, nuo 12 iki 21 – kita, nuo 22 iki 30 – dar kitokia. Jei mokykloje yra daugiau kaip 30 vienos klasės mokinių, komplektuojamos paralelės klasės. Be to, mokytojų atlyginimą sudaro dar trys krepšeliai: kontaktinės valandos, t. y. pamokos, pasiruošimas pamokoms, mokinių darbų taisymas bei darbas mokyklos bendruomenei, kuriam priklauso ir klasės vadovo veikla. Keičiasi ir administracijos etatų skaičiavimas. Jei mokykloje yra 120 mokinių, skiriamas vienas administracijos etatas. Jei mokykloje mokosi 240 mokinių, jau skiriami du vadovų etatai, ir t.t. O jei mokykloje mokosi tik 60 mokinukų, tokiai ugdymo įstaigai pusė vadovo etato, jei mokosi 90 ugdytinių – trys ketvirčiai etato.

– Mūsų mokytojai gavo didesnius atlyginimus,– sakė 101 mokinį turinčios Elvyravos pagrindinės mokyklos direktorė Ginta Maziliauskienė. – Tačiau turime problemų su administravimo ir pagalbos mokiniui etatais. Lėšų jiems turime tik geram pusmečiui. Mums nesusidaro net vienas administracijos etatas, nes neturime 120 mokinių. Kol kas aš kaip ir turėjau, tebeturiu etatą, o pavaduotoja – ketvirtį. Neįsivaizduoju, koks būtų mano darbas, jei turėčiau pusę ar tris ketvirčius etato. Dirbčiau trumpesnę darbo dieną? Bet darbų vadovui jokie teisės aktai nemažina, įvairių dokumentų srautai ir veiklų sritys yra tokios pat, nesvarbu, ar mokykloje mokosi 100, ar 200 mokinių. Atsisakyti pavaduotojos? Tai ne išeitis. Kas pavaduos direktorių, kai jis išvyks į pasitarimą, seminarą, kai atostogaus? Užmarštin nuėjo tie laikai, kai vasaros mėnesiais mokykla galėjo būti be vadovo. Dabar ir vidurvasarį mokykloje turi dirbti arba direktorius, arba jo pavaduotojas. Geram pusmečiui turime lėšų ir specialistams, teikiantiems pagalbą mokiniams.

Panašias mintis mums dėstė ir Vidsodžio pagrindinės mokyklos direktorius Vaidas Monkevičius. Šioje mokykloje mokosi 64 mokiniai. Kol kas administracijos struktūra liko ta pati: direktoriaus etatas ir pusę direktoriaus pavaduotojo etato. Tačiau pagal įsigaliojusią tvarką nuo rugsėjo pirmosios šiai mokyklai tepriklauso pusė administratoriaus etato. V. Monkevičius pastebėjo, kad nepasiteisino viltys, dėtos į apmokamą darbą, skirtą mokyklos bendruomenei. Pagal darbo apmokėjimo tvarką tokia veikla gali sudaryti net iki 50 proc. pedagogo darbo užmokesčio. Tačiau tikrovėje tokio darbo dalis yra gerokai mažesnė. Pasak „Aukuro“ pagrindinės mokyklos direktorės Astos Zavadskienės, kuri yra ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kelmės skyriaus pirmininkė, jos vadovaujamoje ugdymo įstaigoje valandos, skirtos mokyklos bendruomenei, mokytojo atlyginime sudarys tik 20-25 proc.

Kaimuose esančių mokyklų vadovai įtaria, jog dabartinė apmokėjimo sistema turi vieną tikslą – palaipsniui sunaikinti švietimo židinius nedidelėse gyvenvietėse. Ne vienas kaimo pedagogas priekaištavo dabar šalį valdantiems „valstiečiams“, kurie prieš rinkimus žadėjo išsaugoti mokyklėles su keliais mokinukais.

– Pas mus gal tik 4 ar 5 mokytojams padidėjo atlyginimai,– pesimistiškai kalbėjo „Kražantės“ progimnazijos direktorė Laima Simėnienė. – Taip atsitiko dėl to, kad neliko vieno klasės komplekto, dalį mokinių perviliojo mažesnės kaimynystėje esančios mokyklos. Todėl kai kuriose klasėse nebeliko 21 mokinio, tuo pačiu mažėja atlygis už pamoką. Ir mes turime problemų su socialinio ir spec. pedagogų, logopedo darbo apmokėjimu.

Kelmės J. Graičiūno gimnazijos direktorius Rimas Bielskis sakė, kad preliminariais duomenimis mokytojų darbo užmokesčio vidurkis ir šiemet liks toks pat, kaip ir pernai – 858 eurai iki mokesčių. Šioje gimnazijoje taip pat vienu klasės komplektu šiais mokslo metais mažiau. Be to, iki šių mokslo metų mokytojai gavo 5 proc. priedą už darbą su gimnazijos klasėmis. Nuo rugsėjo pirmosios šio priedo neliko. Iki darbo užmokesčio reformos mokytojai pagal darbo stažą buvo skirstomi į tris grupes. Dabar jų atsirado septynios. Dėl šios priežasties daliai gimnazijos mokytojų sumažėjo atlygis ir už darbo stažą. Praėjusiais mokslo metais mokytojui buvo nustatytas maksimalus 15 metų darbo stažas. Šiemet jis pailgintas net iki 25 m. Kadangi gimnazijoje yra nemažai mokytojų, kuriems darbo stažas svyruoja nuo 16 iki 24 metų, jiems atlyginimai irgi mažėjo.

Nedaug rajone yra mokytojų, dirbančių visu etatu, t.y. turinčių 36 savaitines kontaktines ir nekontaktines valandas. Pavyzdžiui, „Aukuro“ pagrindinėje mokykloje tėra vienas toks pedagogas, bet jam priskirtos dvi pareigybės. Tačiau, A. Zavadskienės teigimu, išskyrus du mokytojus kitiems atlyginimai padidėjo. Dviem mokytojams algos sumažėjo dėl to, kad šioje mokykloje nuo rugsėjo pirmosios nebėra dešimtos klasės. Tačiau ir šioje mokykloje yra problemų su pagalbos mokiniams specialistų darbo užmokesčiu.

– Dabar mes su mokyklų vadovais aiškinamės situaciją ir šio mėnesio pabaigoje vyksiančiame rajono tarybos posėdyje teiksime sprendimų projektus dėl etatų skaičiaus nustatymo mokyklose,– sakė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas. – Žinoma, jei mokyklai priklauso pusė direktoriaus etato, savivaldybė iš rajono biudžeto gali skirti papildomų lėšų trims ketvirčiams ar visam etatui. Bet tuomet iškyla klausimas: iš kur paimti papildomų lėšų? Juk iš rajono biudžeto jau finansuojama trylika ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupių bei klasių, kuriose nėra minimalaus vaikų ar mokinių skaičiaus.

– Matau vieną išeitį – mažose mokyklose atsisakyti pavaduotojų. Kai direktoriaus nėra, jį gali pavaduoti ir mokytojas,– teigė rajono meras Vaclovas Andrulis. – Gal teks eiti ir tokiu keliu, kokį renkasi kaimyninis Šiaulių rajonas – kelioms mokykloms skirti vieną administraciją. Pradėti reikėtų nuo nedidelių pagrindinių mokyklų jungimo prie kaimynystėje esančių gimnazijų. Kitos išeities pagal dabar vykdomą Seimo ir Vyriausybės politiką nematau.

Jei rajono taryba nuspręs mažinti mokyklų vadovų, logopedų, specialiųjų ir socialinių pedagogų, psichologų, mokytojų padėjėjų etatus arba, pavyzdžiui, atsisakyti direktorių pavaduotojų ar mokinimas pagalbą teikiančių specialistų etatų operatyviai to padaryti negalės. Pagal Darbo kodeksą priklausomai nuo konkrečių aplinkybių toks procesas užtruks nuo vieno iki trijų mėnesių. Savivaldybei iš lėšų, skirtų savarankiškoms funkcijoms vykdyti, reikės surasti papildomų pinigų. O atleidžiamiems darbuotojams, jei tokių bus, reikės mokėti ir išeitines kompensacijas.