Poveikio aplinkai vertinimas: kaip matuojama vėjo jėgainių įtaka?

Vėjo jėgainės yra laikomos vienu švariausių ir tvariausių energijos gamybos būdų. Iš vėjo gaunama elektros energija, priešingai nei atominė energija ar gaunama iš iškastinio kuro, neteršia aplinkos ir neturi poveikio klimato kaitai. Nepaisant to, vėjo energetika yra vienas atidžiausiai stebimų, vertinamų ir reguliuojamų energijos gamybos būdų. Vienas pagrindinių vertinimo elementų – poveikio aplinkai vertinimas (PAV), atliekamas pradėjus vystyti vėjo jėgainių parką. Kaip jis atliekamas ir kas svarbiausia, kad galėtume naudoti aplinkai ir žmonėms saugią elektros energiją, pasiteiravome specialistų.

Pasak aplinkos apsaugos ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo srityse dirbančios įmonės „Ekosistema“ visuomenės sveikatos specialistės Nedos Smalinskienės, poveikio aplinkai vertinimas padeda įvertinti ir įsivertinti, ar planuojama ūkinė veikla atitiks jai keliamus reikalavimus.

„Bet kokia žmogaus veikla turi poveikį aplinkai, teigiamą ar neigiamą – priklauso nuo daugybės faktorių. Atlikus vertinimą galima identifikuoti ir įvertinti, ar planuojamos ūkinės veiklos sukeliamas poveikis neviršija ribinių taršos lygių, pavyzdžiui, triukšmo, šešėliavimo. Tuo pačiu PAV padeda pasirinkti geriausius prieinamus gamybos būdus, tinkamiausią vietą planuojamai veiklai, o nustačius poreikį – imtis poveikio mažinimo priemonių“, – sako N. Smalinskienė.

Įvertina triukšmą ir šešėliavimą

Planuojant vėjo jėgainių statybą ir rengiant projektus, iš pradžių yra vertinamas tokios veiklos galimas poveikis aplinkai ir / arba visuomenės sveikatai. Vertinimo metu atsižvelgiama į daugybę skirtingų kriterijų: planuojamos ūkinės veiklos vietą, artimiausią gyvenamąją aplinką, saugomų teritorijų, kultūros vertybių išsidėstymą, galimą poveikį augalijai ir gyvūnijai, žemės paviršiui, kraštovaizdžiui ir pan.

Taip pat vertinamos planuojamų vėjo jėgainių fizinės bei techninės charakteristikos, itin aktualios artimiausių gyvenviečių gyventojams – kokio jos bus dydžio ir galingumo, koks bus skleidžiamas triukšmas ir sukeliamas šešėliavimas, galimas poveikis visuomenės sveikatai.

„Triukšmo ir šešėliavimo sklaidos skaičiavimus atlieka specialios tam skirtos programos, kurios, remiantis vėjo jėgainių techniniuose parametruose nurodomais triukšmo duomenimis, suskaičiuoja planuojamų vėjo jėgainių triukšmo ir / ar šešėliavimo sklaidą aplinkoje. Jei gyvenamoji aplinka yra arčiau vėjo jėgainių ir skaičiuojant nustatoma, kad toje vietoje garso lygis gali siekti ar viršyti nustatytas normas, tuomet yra numatomos poveikį mažinančios priemonės, gali būti koreguojamas vėjo jėgainių darbo režimas, kad jėgainės neveiktų pilna galia. Dažniausiai tokių ribojimų prireikia nakties metu.

Galima reguliuoti ir vėjo jėgainių darbo režimą dėl galimo padidinto šešėliavimo gyvenamojoje aplinkoje: programos leidžia suskaičiuoti ir nustatyti, kokiais laiko periodais saulei šviečiant vėjo jėgainės sparnuotė turėtų būti sustabdyta“, – vardina N. Smalinskienė.

Atlikdami PAV, nepriklausomi specialistai vadovaujasi Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, tarp jų ir šį vertinimo procesą apibrėžiančiu Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu bei PAV tvarkos aprašu, patvirtintomis ir pasaulyje pripažintomis metodikomis, vertinimo ir matematinio modeliavimo programomis, įvairia užsienio ir Lietuvos praktika, literatūra, archyvais bei kitais patikimais informacijos šaltiniais.

Ilgas ir objektyvus vertinimo procesas

„Poveikio aplinkai vertinimo procesas yra įvairialypis, apima labai daug vertinamųjų punktų, o patį procesą prižiūri ir vertinimo rezultatus tikrina PAV procese dalyvaujančios skirtingos institucijos. Vertinimas atliekamas tik pagal teisės aktais nustatytą PAV tvarkos aprašą, kuriame išdėstyti reikalavimai kaip, kokia apimtimi ir kokie punktai vertinime turi būti, kokių normatyvų veikla turi neviršyti bei kokį išsilavinimą, kvalifikaciją turintys specialistai gali rengti tokius vertinimus. Jokių interpretacijų čia būti negali“, – tvirtina pašnekovė.

PAV procese, kuris neretai užtrunka ir ištisus metus, pagrindinis vaidmuo tenka Aplinkos apsaugos agentūrai. Taip pat į šį procesą įtraukiamos ir kitos valstybinės institucijos: veiklos vietos savivaldybė, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Kultūros paveldo departamentas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, numatytas ir visuomenės dalyvavimas procese.

„Kiekvienu atveju PAV dalyvauja tik tos institucijos, kurių atsakomybių sritis sutampa su vertinamo objekto lokacija. Pavyzdžiui, jeigu vėjo jėgainių parko riba yra nutolusi pakankamu atstumu nuo saugomų teritorijų ir nesiekia kultūros paveldo teritorijų bei jų apsaugos zonų, tai tokio PAV vertinimo procese Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Kultūros paveldo departamentas gali nedalyvauti“, – aiškina specialistė.

Vertinant vėjo jėgainių poveikį aplinkai ilgiausiai trunka ornitologų darbas – ne mažiau nei likus metams iki jėgainių statybų Lietuvos ornitologų draugija atlieka paukščių stebėjimus, kurie atskleidžia ar pasirinkta vieta nėra jautri paukščių atžvilgiu ir ar šioje vietoje nėra jų migracijos koridorių. Pastačius vėjo jėgaines, paukščių stebėjimas tęsiamas dar 3–5 metus.

Vietos paieška prilygsta medžioklei

Pasak N. Smalinskienės, vėjo jėgainių statybas neretai lydintys mitai neturi nieko bendro su realybe, o gyventojai dažnai baiminasi be reikalo.

„Pasitaiko absurdiškų skundų – neva karvės pieno nebeduoda, sliekai dingsta. Vėjo jėgainės dar nepastatytos, o žmonės jau sako, kad jiems galvą skauda, kojas traukia mėšlungis. Kiek patiems teko dalyvauti triukšmo matavimuose šalia vėjo jėgainių, tai ramesnę dieną, kai vėjo šnaresys ausų neužgožia, laukuose vieversių čirenimas skleidžia didesnį garsą nei dirbančios vėjo jėgainės“, – tikina visuomenės sveikatos specialistė.

Be to, dažnas pamiršta, kad iki vėjo jėgainių statytojų užsakymu pradedamo rengti PAV vertinimo, savivaldybių teritorijose neretai jau būna atliktos išsamios galimybių studijos, bendruosiuose planuose jau būna išskirtos optimaliausios zonos, tinkamos vėjo jėgainių statyboms. Dar prieš pradedant PAV procesą jėgainių vietos parenkamos taip, kad jų poveikio zona nepatektų ant jokių gyvenamosios paskirties pastatų, o proceso metu surenkami visų į poveikio zoną patenkančių žemės savininkų sutikimai, kurie užtikrina, kad toje zonoje ateityje neatsiras gyvenamųjų pastatų.

„Kartais tenka iš visuomenės išgirsti prašymą vėjo jėgaines statyti kitur, toliau nuo gyvenviečių, tačiau surasti tinkamą vietą vėjo jėgainėms nėra taip paprasta. Reikia atsižvelgti ne tik į gamtines sąlygas, saugomų teritorijų, gyvenamosios aplinkos išsidėstymą, galimą poveikį aplinkai, bet ir susisiekimo infrastruktūrą, galimybę prisijungti prie elektros tinklų.

Vietų paieška ir išsamus jos vertinimas yra atliekamas dar iki PAV rengimo pradžios. Tai ilgas kelias, reikalaujantis daug laiko resursų, o planuojamos ūkinės veiklos vystytojui – tai ir nemažos finansinės investicijos. Todėl kartais susidaro klaidingas įspūdis, kad PAV vertinimo metu vėjo jėgainių statybos vietos yra retai keičiamos ar naikinamos ir todėl vertinimas yra neobjektyvus ar nepatikimas, tačiau noriu patikinti, jog PAV vertinamos tik tinkamiausios tokiai veiklai vietos, todėl jų keitimas nebėra tikslingas“, – teigia N. Smalinskienė.

(Reklama)