Praėjusiais metais – 127 gaisrai

Ona PETRAVIČIENĖ

                      Ilgametis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Stasys Kvietkus pastebi, kad dalyvaujant susitikimuose su mūsų gyventojais dažnas pasako, kad per metus rajone kyla tik po kelis ar keliolika gaisrų, bet kuomet išgirsta, kad tokių įvykių suskaičiuojama per šimtą, suklūsta.

Tragiškai pasibaigusios išgertuvės

                      Baigiantis pirmajam šių metų mėnesiui, S. Kvietkus atliko net tik 2019 metų gaisrų ir gelbėjimo darbų analizę Kelmės rajone, bet ir sudarė 2014-2019 metais gaisruose žuvusių aukų statistiką ir atkreipė dėmesį į jų žūties priežastis. Per šį laikotarpį gaisruose žuvo 12 rajono gyventojų – 11 vyrų ir 1 moteris. Manoma, kad 2017 metų pradžioje žuvusios kelmiškės namuose kilusio gaisro priežastimi tapo dujų nuotėkis, pražudęs 82 metų senolę…

                      Daugumos iš 11 gaisruose žuvusių vyrų mirties aplinkybės panašios. Daugelis šių aukų buvo paveikti socialinių veiksnių – nedarbo, alkoholio, gyveno iš pašalpų, o kiti neturėjo jokio pragyvenimo šaltinio. Žuvusiųjų amžius nuo 47 metų ir daugumas – kaimų žmonės.

                      – Kiekvienais metais aplankome per tūkstantį būstų, tačiau mūsų prevencinės priemonės tų žmonių pasąmonės nepasiekia. Ir į savo gyvenamąsias patalpas ne visi įsileidžia,– pastebi S. Kvietkus.

                      Specialistas sako, kad daugiausia netekčių – sausio, vasario ir kovo mėnesiais. Šis pavojingiausias laikotarpis siejamas su kūrenimo sezonu, paprasčiausių priešgaisrinių taisyklių reikalavimų nevykdymu. Dažnas iš žuvusiųjų rūkė ir „draugavo“ su taurele. Po nelaimės analizuojant įvykio aplinkybes ir ištyrus žuvusiųjų kraują, jame randama 3,07 – 3,52 promilės alkoholio. S. Kvietkus neslėpė, kad kiekvieno mėnesio 10-14 dienomis ugniagesiai gelbėtojai būna daugiau įsitempę, kai prie parduotuvių ar bankomatų mato susidariusias eilutes.

                      2019 metais mūsų rajone kilę gaisrai pasiglemžė tik vieno vyro gyvybę, kitais metais šis skaičius būdavo didesnis. Tačiau 1971 metais gimęs žmogus tikriausiai ir šiandien būtų gyvas, jei vietoje nuolatinių girtuoklysčių būtų užsiėmęs bet kokiu darbu…

Metų pradžia kėlė nerimą

                      Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas prisimena, kad 2019 metų pradžia ugniagesiams gelbėtojams nepašykštėjo darbo. Šoktelėjus gaisrų skaičiui pareigūnai galvojo, kad praėję metai viršys ankstesnių metų gaisrų statistiką. Bet nuo 2019 metų vidurio, ugnies sukeltų nelaimių skaičius mūsų savivaldybės teritorijoje sumažėjo.

                      Pernai metais rajone kilo 127 gaisrai – 13 mažiau nei 2018 m. Ir vėl daugiausia gaisrų kilo dėl netvarkingų krosnių ir dūmtraukių – 32, iš jų 22 kartus teko gesinti degančius suodžius. 26 kartus ugniagesiai vyko gesinti pakelių ir pamiškių, 18 gaisrų sukėlė neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi. 14 gaisrų kilo dėl netvarkingos elektros ir gedimų automobilių elektros sistemoje. S. Kvietkus laime vadina ir tai, kad pernykštę sausringą vasarą pavyko išvengti miškų ir durpynų gaisrų. Tiesa, pavasarį Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje užsidegęs durpynas ugniagesius ne juokais buvo išgąsdinęs. Ir čia ugnis kilo tik dėl žmonių neatsakingumo:

                      – Nors ratuotų asmenų patekimą į nenaudojamą teritoriją draudžia atitinkami ženklai, tačiau atėjus pavasariui šias apylinkes žinantys vietiniai važiuoja čia savo šiltnamiams derlingo durpžemio. Nuošali vieta traukia ir kitokius lankytojus. Tuoj po gaisro nuvykę apžiūrėti įvykio vietos, ten radome tuščių butelių, o truputėlį tolėliau pamatėme stovintį automobilį. Vairuotojas greitai pasišalino iš teritorijos, tačiau matant aplinkui iki kelių užaugusias žoles, darėsi neramu. Juk tereikia tik vienos numestos neužgesintos nuorūkos ar kito abejingo žmogaus poelgio, ir ugnis gali bet kada įsižiebti,– prisiminė S. Kvietkus.

                      O daugiausia gaisrų pernai užregistruota Kelmės mieste – 25, Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje 22, Šaukėnų seniūnijoje – 13.

Nuskendus žmogui, lūžus medžiui ar įvykus avarijai

                      Kalbėdamas apie 2019 metais ugniagesių atliktus gelbėjimo darbus, vyriausiasis specialistas sako, kad jų skaičius parodo šios tarnybos darbuotojų reikalingumą. Nors kai kas medžių šalinimą nuo kelių nepriskiria prie svarbių darbų, tačiau jei tokios kliūties nepastebės vairuotojas, visa tai gali baigtis skaudžia nelaime. Panašiai yra ir ant važiuojamosios kelio dalies po avarijos išsiliejusių tepalų surinkimu ir neutralizavimu. Pernai Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai atliko 130 gelbėjimo darbų. 37 kartus vykta šalinti nuvirtusių medžių, 27 kartus budėta prie aptiktų sprogmenų, 18 kartų dirbta avarijų vietose, šalinant jų padarinius, 16 kartų teikta pagalba medikams ir policijai, ištraukti 6 skenduoliai ir 10 kartų vykta neutralizuoti išsiliejusių naftos produktų…

                      Laisvu nuo tarnybos metu ugniagesiai gelbėtojai pernai metais ir toliau vykdė akciją „Gyvenkime saugiai“, tikrino kaip rajono gyventojai laikosi priešgaisrinių taisyklių reikalavimų, gyvenamosiose patalpose įrengė 60 dūmų detektorių. S. Kvietkus tiki, kad po kiekvieno tokio apsilankymo ar susitikimo bent kelių žmonių sąmonėje nors trumpam sugrįžta pamiršta savisauga. Tik gaila, kad ne visiems pavyksta priminti seną lietuvių išmintį, jog ugnis nerūpestinguosius skaudžiai baudžia…