Prioritetų sąrašo viršuje – energetinė nepriklausomybė

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje paskatino Europos šalis peržiūrėti naudojamus energetinius išteklius – ypač rusiškas dujas ir naftą, nuo kurių vis dar priklausoma didžioji dalis senojo žemyno. Kartu tai paskatino dar labiau atsigręžti į atsinaujinančią energetiką, kuri yra vienintelis būdas užsitikrinti tiek energetinį saugumą, tiek energetinę nepriklausomybę.

Kol Europos lyderiai dėlioja planus ir braižo schemas, kaip paspartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą, Kelmės rajonas žengia žaliojo kurso kryptimi. Įgyvendinus planuojamus vėjo elektrinių parkų projektus,  Kelmės r. taptų reikšmingu žaidėju energetikos rinkoje.

Tarp svarbiausių vertybių

KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto užsakymu vasario pabaigoje „Norstat“ atliktos apklausos duomenimis, karo Ukrainoje fone svarbiausiomis vertybėmis Lietuvos gyventojams tapo laisvė (39 proc. respondentų) ir šalies nepriklausomybė (34 proc.). Tai užtikrinti turėtų padėti būtent energetinė nepriklausomybė ir energetinis saugumas, tvirtina ekspertai.

„Šiandieninė situacija Ukrainoje ir Rusijos keliamas pavojus tik įrodė, kokia svarbi Europai yra energetinė nepriklausomybė. Bene vienintelis būdas ją užsitikrinti yra vėjo energetikos plėtra, kurią sėkmingai vykdo didžioji dalis Europos šalių. Lietuva nėra išimtis. Tačiau visi suprantame, kad nors žengiame teisingu keliu, šiandien turimos apimtys nėra pakankamos. Būtina skatinti vėjo energetikos plėtrą, spartinti procesus. Laiko laukti paprasčiausiai neturime“, – komentuoja „E energija“ grupės generalinis direktorius Gediminas Uloza.

2021 m. 48 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos buvo žalia – per metus pagaminta 4,69 teravatvalandžių (TWh) žalios elektros energijos. Tuo tarpu pernai šalyje sunaudotos elektros energijos kiekis siekė 11,84 TWh. Ekspertai vienbalsiai sutaria, kad elektros energijos poreikis ateityje nuolat didės ir jam patenkinti tėra vienas išties geras sprendimas –  didinti ir spartinti vėjo energetikos plėtrą.

„Bendras vėjo jėgainių galingumas pernai siekė 671 megavatų (MW) – tai sudarė vos 18 proc. visų Lietuvoje veikiančių elektros energijos sistemos išteklių. Tačiau nepaisant užimamos dalies, vėjo energetika šalyje yra trečias pagal dydį elektros energijos šaltinis ir vienas iš lyderių šioje srityje“, – teigia pašnekovas.

Plėtrai svarbus gyventojų palaikymas

Pasak Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorės Urtės Daškevičiūtės, šiemet šalyje planuojami nauji vėjo elektrinių parkai turėtų kilstelėti vėjo jėgainių galingumą iki 1 gigavato (GW) – vien per pirmąjį šių metų mėnesį užregistruota 10 naujų projektų, kurių bendras galingumas siekia 304 MW.

„Stabili vėjo energetikos plėtra Lietuvoje yra svarbi ne tik vėjo elektrinių parkų vystytojams, bet ir siekiant įgyvendinti Lietuvos strateginius tikslus. Prieš kelerius metus patvirtintoje šalies Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad iki 2050 m. 100 proc. šalies šildymo ir (arba) vėsinimo bei elektros energijos poreikių turi būti gaminama iš atsinaujinančiųjų išteklių. Šiandien matome, kad tos energetinės nepriklausomybės ir saugumo mums reikia kuo greičiau. Ne 2050-aisiais ar 2030-aisiais, o jau šiandien“, – sako U. Daškevičiūtė.

Siekiant ambicingų energetinės nepriklausomybės tikslų ir visų šiandien ypatingai trokštamos energetinės nepriklausomybės, stabilumo, vėjo elektrinių parkų vystytojai prašo institucijų greitinti vėjo energetikos plėtrą užtikrinančias procedūras, kad ši Lietuvoje nebūtų skatinama vien gražiais žodžiais. Rajono gyventojų, kurių kaimynystėje planuojami vėjo elektrinių parkai, palaikymas ne mažiau svarbus.

„Plėtodami vėjo elektrinių parkus jaučiame didelį Lietuvos valdžios ir institucijų palaikymą, ruošiami nauji teisės aktai, vyksta diskusijos ieškant geriausių sprendimų. Aktyviai įsitraukia ir vietos savivaldybės, bendruomenės, tačiau tikiu, kad galime bendradarbiauti dar efektyviau, rasti būdų, kaip galime vieni kitiems padėti ir paspartinti procesus, kas leistų dar labiau susitelkti vardan vieningo šalies tikslo greičiau judėti energetinės nepriklausomybės link“, – tvirtina „E energija“ grupės generalinis direktorius.

Svarbus vaidmuo tenka Kelmės r.

Šiuo metu „E energija“ grupės Kelmės rajone vystomas vėjo elektrinių parkas „E wind“ bus vienas didžiausių Lietuvoje – jame sumontuotų modernių vėjo elektrinių bendra instaliuotoji galia sieks iki 300 MW. Parkas per metus pagamins apie 1 TWh elektros energijos, kas prilygsta maždaug 7 proc. viso šalyje suvartojamo elektros energijos kiekio.

Pasak LVEA vadovės U. Daškevičiūtės, kalbant apie vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje svarbu nepamiršti ir vėjo elektrinių parkų kuriamos tiesioginės naudos vietos bendruomenėms.

„Regionuose plėtojama vėjo energetika padeda pritraukti investicijų ir kurti naujų darbo vietų, o vystytojų sumokami mokesčiai reikšmingai papildo atokesnių savivaldybių biudžetus. Reikšmingos yra ir su bendruomenėmis pasirašomos ilgalaikės paramos sutartys, užtikrinančios tiek mažų miestelių infrastruktūros tvarkymą, tiek papildomas naudas vietos gyventojams“, – sako U. Daškevičiūtė.

Europos vėjo energetikos gamintojų organizacijos „WindEurope“ duomenimis, 2021 m. vėjo pagaminta elektros energija Lietuvoje padengė tik 10 proc. šalies metinių elektros energijos poreikių ir kiek atsiliko nuo bendro Europos Sąjungos (ES) vidurkio, kuris siekė 14 proc. Vėjo energetikos srityje pirmauja Danija su 44 proc. padengiamų šalies elektros energijos poreikių, Airija (31 proc.), Portugalija (26 proc.) ir kitos šalys. Tarp Baltijos šalių nuo Lietuvos nežymiai atsilieka Estija (9 proc.), didžiausias atotrūkis yra Latvijoje (2 proc.).

(Reklama)