Rasos – ant Kubilių piliakalnio

Nuo 2003 m. prie Kubilių piliakalnio Kelmės kultūros centro folkloristas Osvaldas Gerbenis kviečia į Rasų šventę.

Tik vieną kartą metuose ant aukšto kalno sugaudus ragams ir daudytėms susirenkama pagarbinti ugnies, rasos ir žolynų. Birželio 24-oji aukščiausias Saulės ir gamtos klestėjimo taškas. Rasų šventės laikotarpiu Saulė virš horizonto pakyla aukščiausiai ir išbūna ilgiausiai. Tai laikas kai žmogus gali pasisemti labai daug jėgų iš gamtos, atrasti ar sustiprinti ryšį su ja. Kasmet prie Gryžuvos upelio, prie aukščiausio Kelmės krašte Kubilių piliakalnio, žmonių Birutkalniu vadinamo, renkasi ir šventei ruošiasi tie, kam brangi mūsų protėvių išmintis, mokanti mus gamtoje įžvelgti ženklus, bylojančius mūsų dvasią.

Nusiprausę, švarūs žengdami pro žolynais apipintus Rasų šventės vartus tarsi peržengiame ribą, skiriančią šį akimis aprėpiamą pasaulį ir tą nematomą, bet stipriai jaučiamą. Tada kopiam į aukštą kalną palydėti besileidžiančios saulės ir sutikti patekančio mėnulio.

Rasų šventė tai žmogaus džiūgavimas gamta, jos suvešėjimu, kupa. Šiuo metu gamta pilna žydėjimo, tarsi žmogaus gyvenimo trapusis jaunystės tarpsnis, tad jaunimas – pagrindinis Rasų šventės dalyvis.

Trumpiausią metų naktį laukia daug stebuklų. Vienas jų – ateities būrimas iš surinktos kupolės. Būrėja žiūrės į surinktų žolynų puokštę, kalbės. Ryškios gėlės – džiaugsmas, platūs lapai – apsauga nuo negandų. Viena išskirtinė žolė visoje kupolėje – gyvenimo tikslas, nužydėjęs senas augalas – senos nuoskaudos, išsitaršiusios smilgos – svajonės. Vėliau vieni nešis kupolę į namus ir užkiš už balkio, kaip apsaugą nuo negandų, kiti, sugalvoję norą, sudegins ją šventoje Rasų šventės ugnyje.

Rasų šventėje ypatingas, ypač stiprus iš žolynų nupinto vainiko poveikis. Pindami vainiką, sukuriame žiedų ratą, kurį dedame ant galvos – save karūnuojame. Etnologai sako, jog Ratas reiškia pilnatvę, darną, išbaigtumą, tobulumą, o ratu sudėti daiktai turi apsauginę-vienijančią paskirtį. Rasų šventėje nepamirštami medžiai: beržas, liepa, ąžuolas – senojo tikėjimo įvaizdžiai, paaiškinantys mus supančios vietos po saule pasaulį: šaknys-požemis – praeitis, per vidurį apdainuojamos medyje dūzgiančios bitelė – gyvasties, judėjimo, plušėjimo dabarties pasaulis, viršūnėse – dangaus šviesa, dvasios buveinė. Žmogus – žemės vaikas, turintis dangiškų pradų, todėl vienas iš svarbesnių simbolių yra medis. Aplankomi javai.

Palydėjus nusileidžiančią saulę, šventė persikelia į piliakalnio papėdę. Įžiebiama ugnis, kuri apsaugos. Šventės ugnis – šventa. Ji turi kūniškai ir dvasiškai apvalančią, gydomąją bei gėrį gausinančią galią. Uždegamos aukštose kartyse iškeltos ratų stebulės, ugnis keliama kuo aukščiau, regis, iki pat dangaus, kad apšviestų kuo didesnį plotą, kuo didesni kraunami ir laužai. Artėjant vidurnakčiui, grojant muzikantams aplink laužą sukasi jaunimo poros, skamba dainos, juokas. Juk pasakyta – kuo garsiau skambės armonika, tuo smarkiau suksis poros, tuo toliau trauksis tamsos jėgos. Merginos bandys laimę per petį mesdamos vainiką ant padabinto šakoto medžio, kad išsiburtų, ar sulauksiančios piršlių dar tais metais.

Po vidurnakčio nuo piliakalnio leidžiami degantys ratai, simbolizuojantys saulės kelionę dangaus skliautu. Baltų pasaulėjautos tyrinėtojas Aleksandras Žarskus rašo, jog Rasų šventė – Rasa siejasi su prasidėjimu, žydėjimu: rasoti reiškia žydėti, plaukti, kaip kalbama apie rugius. Rasa yra žodis artimas žodžiui Rastis, kuris reiškia kilti, dygti, susidaryti. Tad rasa yra gyvasties dvasia.

Šventės pavadinimas išreiškia slėpiningiausią, akiai nematomą gyvybės esmę, be kurios neatsirastų jokia gyvybė. Šventę organizavo Kelmės kultūros centro Etninės kultūros ir amatų skyrius, folkloro ansamblis „Taduja“, Šiaulių kultūros centro folkloro ansamblis „Vijolė“, Šiaulių Dainų muzikos mokyklos jaunimo folkloro ansamblis „Vieversėlis“ (abiems ansambliams vadovauja Arūnas Stankus), Tytuvėnų apylinkių seniūnija ir Dubysos girininkija.

Projektas „Nuo šaknų iki nūdienos vertybių“. Projektą iš dalies remia Medijų rėmimo fondas. Paramos suma – 9000 Eur.