„Savivaldybė gyvena dar per plačiai“, – toks pirmasis naujosios savivaldybės administracijos direktorės I. Sirusienės įspūdis

<Alvydas GEŠTAUTAS>

Beveik du mėnesius savivaldybės administracijos direktore dirba agronomė ir teisininkė Irena Sirusienė, kurios kandidatūrai pritarė 20 iš 25 rajono tarybos narių. Ją rėmė ir opozicinė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija. Tad, sulaukusi ir dalies opozicionierių paramos, naujoji direktorė gali tvirčiau jaustis, siūlyti ar pati priimti ryžtingesnius sprendimus. I. Sirusienė – pirmoji moteris rajone, užėmusi tokias aukštas pareigas. Kokias ji mato problemas, kokias permainas planuoja, ir šis pokalbis.

– Ar pasitvirtino nuomonė, kad savivaldybė gyvena plačiai?

– Pasitvirtino. Žinoma, dabar turiu konkretesnį vaizdą. Lėšos panaudojamos kai kada ne ten, kur reikia. Yra atsipalaidavimo. Už padarytas klaidas atsakome rajono biudžeto, t.y. visų mūsų pinigais. Jei buvo priimtas klaidingas sprendimas, kaltam dėl to reikia materialiai atsakyti. Žinoma, savivaldybė atlygina žalą, o po to turi kreiptis į teismą ir pinigus susigrąžinti iš nepareigingo tarnautojo ar jų grupės. Suklydusieji žalą gali atlyginti ir gera valia.

– Ar susidūrėte su išlaidavimo faktais?

– Susidūriau. Gaunu daug įvairių pageidavimų, prašymų. Susidariau nuomonę, kad tokie prašymai anksčiau buvo tenkinami. Pavyzdžiui, žmogus prašo kompensuoti gydymo išlaidas. Bet kodėl tai turi daryti savivaldybė? Juk bėdon patekęs žmogus moka arba mokėjo privalomąjį sveikatos draudimo mokestį. Tad tegul gydymosi išlaidas kompensuoja Ligonių kasa. Sulaukiu prašymų padengti vienos ar kitos kelionės išlaidas. Jei žmonės nori keliauti, tegul patys ir susimoka iš savo kišenės. Gali tekti grąžinti lėšas, skirtas Kelmės centrinės dalies tvarkymui, nes dalis darbų padaryta ne pagal projektą. Jau susidūriau ne su vienu atveju, kai darbuotojas turi pirmą, antrą ar trečią kvalifikacinę klasę, o dirba taip, lyg nebūtų vertas jokios. O klasė – tai papildomos biudžeto išlaidos. Teko dėl Tytuvėnų lopšelio–darželio atnaujinimo atlikti trijų darbuotojų tarnybinį patikrinimą. Pasirodė, kad du specialistai prižiūrėjo ne tą projektą, kuris priklauso, o kitą. Trečias darbuotojas, kuris šioje istorijoje kalčiausias, nesugebėjo parengti elementaraus dokumento. Dėl „Aukuro“ vidurinės mokyklos atnaujinimo kalti ir mūsų darbuotojai. Ekspertai pasakė: kas tik statybose padaroma blogai, tai „Aukure“ pamatėme iš karto visas blogybes. Kadangi pradėjau kalbėti apie statybos reikalus, tai pasakysiu, kad dažnai ne tik jų, bet ir paslaugų, kitų darbų viešųjų pirkimų sąlygos būna pritaikytos konkrečiai įmonei.

Kažin, ar savivaldybei reikia tiek kopijavimo aparatų, spausdintuvų? Manau, jei būtų keli spausdintuvai, galėtume geriau kontroliuoti, kokiems tikslams jie naudojami, taupytume popierių. Turime baigti darbo metu klajoti po feisbukus, skaipus, skaityti internetinę žiniasklaidą, rašyti komentarus. Tą galima padaryti ir po darbo, namuose. Galbūt pavyks įdiegti tokią programą, kad savivaldybės kompiuteryje specialistas turės tik tuos duomenis, kurie reikalingi darbui.

– Jau užsiminėte apie viešuosius pirkimus, kai jų sąlygos pritaikomos konkrečioms įmonėms. Bet vieša paslaptis, kad būna surežisuoti ir konkursai į vieną ar kitą postą?

– Ne visi. Pavyzdžiui, specialisto viešiesiems ryšiams pareigybei užimti konkursą reikėjo organizuoti du kartus. Laimėjo ta pretendentė, kuri geriausiai pasiruošė. Aš nesu prieš tai, kad viena ar kita partija paagituotų savo narį dalyvauti konkurse. Kitas pats nedrįsta ir reikia paraginti. Bet toks partijos „pasiuntinys“ turi būti pasiruošęs sąžiningai varžytis su kitais. Nenormalu, kad partija siūlo į pareigas bet kokia kaina žmogų, neturintį darbo arba norintį didesnės algos. Kai tokie pretendentai „laimi“, turime bėdų. Kitam negali skirti jokio įpareigojimo, nes šis nesupranta, ko iš jo nori. Nežinau, kaip tokie atsidūrė savivaldybėje: pagal partinę liniją ar naudingą draugystę? Bet tokie dalykai kenkia pačioms partijoms. Mane į šį postą delegavo socialdemokratai. Bet, jei žaisiu užkulisinius žaidimus ir proteguosiu bendrapartiečius, kurie netikę tam darbui, tik pakenksiu partijai. Administracijos vadovas pelnys visuomenėje žymiai didesnį autoritetą, jei paisys ne partiškumo, o kompetencijos.

                                  Visą interviu su I. Sirusiene skaitykite birželio 23 d. „Bičiulyje“