Šuns istorija

Ona PETRAVIČIENĖ

Užklupus gaisrui ar įvykus kitai nelaimei, į pagalbą atskuba ugniagesiai gelbėtojai. Kasdien su nelaimėmis susiduriantys Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyrai pirmieji pasirūpino ir be priežiūros likusiu šuneliu, nors gražus ugniagesių poelgis papiktino netoli gaisrinės gyvenančią vieną Kelmės miesto gyventoją…

Kelmės centre Žemaitės gatvėje gyvenanti moteriškė piktinosi, kad miesto seniūnas nesiima priemonių prieš valkataujančius šunis, o vieno iš keturkojų globėjai tapo Kelmės ugniagesiai.

– Tie vyrai nuolat šeria be šeimininko likusį keturkojį, o kai gretimų namų gyventojams reikia išeiti į miestą, šis bėga paskui. Įkyrėjo mieste lakstantys benamiai šunys. Dar pikčiau, kad palaidus keturkojus kai kurios tarnybos globoja,– pyko moteris.

…Žemaitės gatvės dvidešimt penktojo namo trečiajame bute vienas gyvenęs ir sunkiai vaikščiojęs A. M. turėjo keturkojį draugą – šuniuką. Vyriškis jį laikė palaidą, todėl prie žmonių pripratęs gyvūnas dažnai atbėgdavo ir pas ugniagesius. Kai atšalus orams neįgalus vyras laikinai buvo išvežtas į Liolių socialinės globos namus, keturkojis nuolat sukinėjosi gaisrinės kieme.

– Mūsų vyrai jį šėrė, o šis kiekvieną komandos narį visada šokinėdamas pasitikdavo ir išlydėdavo. Gaila, bet nuo praėjusio penktadienio ugniagesių globotas šuo kažkur prapuolė,– sakė Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Stasys Kvietkus.

Stasys, kaip ir kiti ugniagesiai, dar tikisi, kad jų globotas keturkojis dar atsiras ir linksmai sulos, atbėgęs į tarnybos kiemą. Pareigūnas veja mintis, kad toks mielas, tik trumpam bešeimininkiu tapęs gyvūnas, galėjo užsitraukti netoliese gyvenančių miestiečių nemalonę…