Tytuvėnai ruošiasi vasarai
Jau šį mėnesį, o ypač savaitgaliais, ežerais ir šilais apsuptuose Tytuvėnuose jaučiamas artėjančios vasaros alsavimas. Apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslininkai sulaukia vis daugiau užsakymų, dažniau miestą aplanko turistų grupės. Seniūnija ir verslininkai atnaujina poilsiui skirtą infrastruktūrą.
Intensyviai darbai vyksta „Sedulos“ poilsio bazėje, įsikūrusio prie Bridvaišio ežero.
– Atnaujiname pagrindinį bazės pastatą, namelius. Dalį namelių, kurie dar buvo pastatyti sovietmečiu, griauname ir ant jų pamatų statome naujus. Taip pat kaičiame trinkeles. Šiuo metu turime 78 poilsiui skirtas vietas. Kai viską atnaujinsime jų bus daugiau kaip šimtas, t. y. šiek tiek mažiau nei buvo anksčiau, nes norime poilsiautojams suteikti daugiau komforto. Oreantuojamės į šeimų poilsį. Tačiau liepos mėnesį jau turime įmonių, renginių organizatorių užsakymų, – sako, „Sedulos“ poilsio bazės viena savininkių ir vadybininkių Indrė Tamošaitienė.– Mūsų poilsiavietė yra geroje geografinėje vietoje, todėl pas mus atvyksta žmonių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir daugelio kitų Lietuvos vietų. Vidutinė vienos paros kaina – apie trisdešimt eurų. Maitintis svečiai gali poilsiavietės restorane.
Apgyvendinimo paslaugas siūlo ir kavinė-svečių namai „Žara“. Pirmiausia sovietmečiu buvusiame Buitinio gyventojų aptarnavimo paviljone dabartiniai šeimininkai Birutė ir Jonas Šedžiai įrengė barą-kavinę. Prieš keletą metų parengė projektą, skirtą socialiniam verslui, ir pateikė jį Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupei (VVG). Nacionalinė mokėjimo agentūra projektą teigiamai įvertino ir skyrė finansavimą. Už gautas lėšas buvo pristatytas trečias aukštas ir jame įrengti miegamieji kambariai bei pritaikyti žmonėms su negalia.
– Pas mus atvyksta svečių iš Vilniaus, Kauno, netgi iš pajūrio kurortų pailsėti nuo ten atvykusių poilsiautojų šurmulio. Gyvena ir žmonės, atvykstantys darbo reikalais į Tytuvėnus. Turime beveik trisdešimt vietų. Dviviečių kambarių kaina žiemą būna mažesnė, o dabar, nuo gegužės pradžios, dviviečio kambario paros kaina – 40-50 eurų. Savo svečiams galime paruošti ir pusryčius, ir vakarienę, – sako B. Šedienė.
Daug permainų yra ir dar nuo sovietmečio laikų populiarioje pokyliams skirtoje „Nendrėje“, įsikūrusioje prie Giliaus ežero. Čia dabar šeimininkauja verslininkas Vytautas Sirusas. Jis taip pat teikė paraišką Kelmės krašto partnerystės VVG ir gavo paramą. Pirmiausia pastatė ežero pakrantėje namelį, kuriame įrengta renginių salė, gyvenamieji kambariai, o dabar dar ir kupolo formos statinį, kurį jau pamėgo jaunimas. Šalia jo rengiama virtuvė. Kai viskas bus sutvarkyta, verslininkas planuoja organizuoti edukacines programas ir pristatyti Tytuvėnų krašto tradicinę virtuvę.
Seniūnija atnaujina jai priklausančias poilsio vietas: paplūdimius prie Bridvaišio, Giliaus ežerų, prie pastarojo esančią aikštelę, kurioje vasarą vyks jaunimui skirti vakarai.
Šiaurinė Bridvaišio ežero pakrantė yra pritaikyta aktyvaus poilsio mėgėjams, įrengta vandens slidžių trasa, „Gralio“ bendruomenė sutvarkė tris paplūdimio tinklinio aikšteles, prižiūri gimnazijai priklausančius teniso kortus.
– Reikia akylos priežiūros. Iš karto teniso kortai buvo laisvai prieinami visiems. Tačiau kai juose žaisdavo mokinukai, palikdavo šiukšlių, o ypač saulėgrąžų lukštų. Jie ypač gadina kortų dangą, todėl dabar kortai rakinami. Raktai saugomi „Antivio“ degalinėje, taip pat gimnazijoje. Kas leidžia sportuoti, tas ir atsako už kortų tvarką, – kalba „Gralio“ bendruomenės atstovas Vygandas Každailis.– Ir tinklinio aikštelėms reikia priežiūros. Būna ir taip, kad kai suaugusieji baigia sportuoti, juos pakeičia mokinukai. Kitą dieną ateini ir randi daug šiukšlių, paliktų tuščių butelių. Dar prieš kelerius metus parašėme projektą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kuri mus skyrė daugiau kaip 4 tūkstančius eurų. Dar tūkstantį eurų planavome skirti patys. Tačiau dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje pinigų dar negavome. Už šias lėšas mes norime įrengti tinklinio aikštelę žmonėms su negalia.
Robertas Mosėjus vadovauja buriavimo mokyklai. Jis vasarą planuoja įvairias veiklas.
– Pabandysime vieną naujovę – piligriminę kelionę vėjaračiais pėsčiųjų taku nuo Tytuvėnų iki Šiluvos. Jei ji pavyks, tai gali tapti tradicija. Siūlysime žmonės vėjaračius ir nuomotis. Kartus su Šiaulių buriuotojais organizuosime stovyklą Tytuvėnuose. Mūsų mokyklos lankytojai stovyklaus ir Smiltynėje. Tik gaila, kad mūsų rajono mokiniai neaktyvūs. Mokyklą lanko tik trys vaikai iš Kelmės rajono – po vieną iš Tytuvėnų, Mockaičių ir Kiaunorių. Turime finansinių sunkumų, verslininkai nepadeda,– pasakoja R. Mosėjus.
Tytuvėnų piligrimų centro direktorė Sandra Sabaliauskienė sako, jog jau dabar padidėjo keliauninkų srautas, ir dirbti ilgiau reikia. Piligrimų centre ypač populiarios ekskursijos tamsiuoju paros metu. Dabar temsta vėlai, todėl ir tokios ekskursijos baigiasi prieš vidurnaktį. Iki tokio laiko turi dirbti ir šio centro darbuotojai. Tačiau ši viešoji įstaiga, kurios dalininkė yra mūsų Savivaldybė, daugiausiai iš giminingų įstaigų savo sumanumo dėka užsidirba lėšų.
Vis labiau pildosi ir Saugomų teritorijų tarnybos Tytuvėnų padalinio (buvusio Tytuvėnų regioninio parko – aut. pastaba) veiklų kalendorius. Taip pat Tytuvėnuose poilsiautojų laukia svečių namai, esantys miesto centre, pastaraisiais metais Jevgenijaus Kurganovo iniciatyva naujam gyvenimui prikelta „Paparčio“ kavinė, kurioje yra ir nakvynei skirti kambariai. Miesto svečiai po dienos pramogų ne vieną vakarą galės praleisti Tytuvėnų bažnyčioje vyksiančiose Vasaros festivalio koncertuose. Pasak Tytuvėnų miesto seniūno Romo Čerkausko, ir kultūros darbuotojai organizuos renginius lauke. Labiausiai seniūnas laukia dienos, kai prasidės miesto bendruomenės namų statyba, po kurios atsiras ir renginiams skirta salė. Tuomet Tytuvėnų vasaros bus dar turiningesnės.
S. Maziliausko nuotraukos