Kražiškiai patys rado išeitį

Emilija Kvietkuvienė

Ne pirmus metus viešumoje svarstomas klausimas dėl Kražiuose prasto geriamojo vandens. Blogi vandens tyrimai, bandymai rasti išeitį ne kartą svarstyti ir Kelmės rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose. Tačiau, pasirodo, išeitį rado patys miestelio gyventojai.

Visiems miestelio gyventojams žinoma legenda apie Medžiokalnyje tekantį stebuklingą šaltinėlį. Pasak legendos, jaunos mergikės ir bernai, norėdami apsiženyti, turėjo keliais pereiti Medžiokalnį iki šaltinėlio, esančio prie trijų kryžių, apsišlakstyti jo vandeniu – tik tada jiems pavykdavo sėkmingai vesti. Kad šaltinėlis ne tik iš legendos, o tikras, kražiškiai žinojo visada. Ir dar žinojo, kad jis nuo Medžiokalnio leidžiasi žemyn ir nuteka į Kražantę. Ne vienerius metus Dvaro ir aplinkinių gatvių gyventojai gaivinosi jo vandeniu. Tačiau metams bėgant nutrupėjo rentinio, į kurį sutekėdavo vanduo, kraštai, jame pradėjo veistis gyviai, puvo sukritę lapai. Sutvarkyti Dvaro gatvės gale esančią šaltinėlio prieigą mintis kilo miestelio senjorui Leonui Vedeikiui. Jis ne tik pagalbos paprašė seniūnijos seniūną Rolandą Karčiauską, bet vandens mėginius tyrimui nusivežė į Šiaulius ir gavo atsakymą, kad vanduo tinka maistui, nėra užterštas. Tada seniūnijos darbuotojas Bronius Navickis iš trinkelių, atlikusių po miestelio gatvių rekonstrukcijos, padarė laiptus prie šaltinio, o Leonas Vedeikis, į pagalbą pasikvietęs kražiškį Antaną Terleckį, sumeistravo šulinio dangtį, nutekėjimo vamzdį, suolelius. Po to vyrai ėmėsi vietovės puošybos: iš skardos sumeistravo pingvinus, kurie iš tiesų yra šiukšliadėžės, iš atliekamo metalo suvirino stovus gėlėms, parūpino puodelių, nupirko gėlių. Jiems į pagalbą pasišovė ir moterys – Virginija Mickavičienė ir Irena Zybartaitė gėles pasodino ir prižiūri.

Dvaro gatvės šaltinėlis šiandien yra viena lankomų vietų dėl skaidraus vandens. Ir niekas nedrįsta jos išardyti ar nusavinti čia esančių daiktų, kitaip sakant, paiso meistrų padėkos, užrašytos ten pat: ,,Ačiū, kad prižiūrite tvarką“.