Trisdešimt darbštumo ir kūrybos vasarų: Tytuvėnuose sužydėjo „Austėjos“ jubiliejinis susitikimas

Diana STUNGURIENĖ

Vaizdingame Tytuvėnų krašte liepos 10-oji tapo įsimintina diena: čia susipynė praeities atminimas, gyva poezija, dainos ir jaukus bendrystės džiaugsmas. Tytuvėnų kūrybinis klubas „Austėja“ paminėjo trisdešimties metų veiklos sukaktį. Kartu pagerbta ir viena ryškiausių šio klubo pradininkių – pedagogė, poetė, tremtinė Ramutė Krivickaitė, kurios 100-ąsias gimimo metines minime šiais metais. Šis jubiliejus tapo puikia proga pro praeities šydą dar kartą atsigręžti, prisiminti, pasidžiaugti ir padėkoti visiems, kūrusiems ir šiandien puoselėjantiems šį šviesų kultūros židinį.

Šventinė diena prasidėjo Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje. Šv. Mišiose, kurias aukojo parapijos klebonas kunigas Evaldas, padedant broliui Pijui, melstasi už gyvus ir jau Anapilin iškeliavusius „Austėjos“ narius. Klebonas jautriais žodžiais priminė Amžinybėn išėjusių kūrėjų pėdsaką ir palinkėjo gyviesiems neprarasti kūrybinio įkvėpimo bei toliau puoselėti krašto kultūrą.

Po maldos atminimo gija nusitęsė į Tytuvėnų kapinaites. Klubo vadovė Justina Viržintienė kartu su Dalia Griškevičiene ir Janina Skeberdiene aplankė kapelius, kuriuose ilsisi iškilūs krašto kūrėjai ir klubo bendražygiai: Vladas Kalvaitis, Teresė Rimulaitytė ir Ramutė Krivickaitė. Ant jų kapų sužibo pagarbos ir dėkingumo žvakelės.

Kodėl „Austėja“? Vardo paslaptis ir simbolika

Šventinei popietei persikėlus į Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centrą, čia vėl sklandė šilta bendrystės dvasia. Literatūrinę popietę „Trisdešimt darbštumo ir kūrybos vasarų“ vedė klubietė Dalia Galbuogienė. Klubo vadovė J. Viržintienė išsamiai apžvelgė nueitą kelią.

Ne vienam gali kilti klausimas – iš kur gimė šis skambus klubo vardas? Klubo ištakas prisiminusi D. Galbuogienė pasakojo, jog vardą pasiūlė poetė R. Krivickaitė.

Lietuvių mitologijoje Austėja žinoma kaip bičių deivė, šeimos gausintoja ir darbštumo globėja. Pati žodžio šaknis siejama su veiksmažodžiais „austi“, „ausyti“ – tai reiškia greitai skraidyti, rinkti medų, lipdyti korius. Kalbininkų ir mitologų pastebėta, jog pirminė „audimo“ reikšmė kilo ne iš audeklo staklėse, o iš grakštaus ir stebuklingo bičių korių lipdymo.

Šis vardas Tytuvėnų kūrėjų klubui tinka be priekaištų: per 30 metų austėjiečiai ir jų darbai tapo neatsiejama krašto savitumo dalimi. Literatai, tautodailininkai ir menininkai kaip tos bitelės nešė savo kūrybinį medų į vieną bendrą avilį, leido almanachus bei audė krašto kultūros audinį. Bičių tematiką gražiai papildė bitininkas Antanas Galbuogis su žmona, popietės vedėja Dalia, visiems susirinkusiems padovanodami kvepiančio medaus koriuką, papuoštą liepų žiedais.

Nuo pirmųjų žingsnių iki „Tytuvos kraitelės“

Žvilgsnis į praeitį atskleidė turtingą klubo istoriją. O pradžių pradžia – 1996-ieji, kai Šedbarų bibliotekoje kraštotyrininkas, pedagogas Ignas Viržintas kartu su Vladu Kalvaičiu ir Ramute Krivickaite subūrė apylinkių šviesuolius. Pirmąjį straipsnį apie klubo gimimą 1996 m. gegužės 21 d. „Šiaulių krašte“ parašė Janina Skeberdienė, paminėdama, kad tuomet susiburti nusprendė 9 literatai ir 18 tautodailininkų. Pirmuoju pirmininku tapo prozininkas I. Viržintas, o pavaduotoju – miškininkas Edmundas Damaševičius.

Klubą nuo pat pradžių šiltai globojo tuometinė seniūnė Emilija Barkauskienė ir klebonas Vytautas Butkus. Tuomet dar nerestauruotame vienuolyne bei kultūros namuose vyko pirmosios parodos, knygų pristatymai. O pasitinkant Tytuvėnų 700 metų jubiliejų, padedant net 14-ai organizacijų, buvo išleistas pirmasis kolektyvinis kūrybos almanachas „Tytuvos kraitelė“.

Istorijos akimirkos: atverti archyvai

Šventės dalyvius itin sušildė D. Galbuogienės pristatytos archyvinės nuotraukos, kuriose atgyja patys gražiausi ir reikšmingiausi „Austėjos“ gyvavimo etapai.

Viename iš kadrų – klubo įkvėpėja, poetė bei pedagogė R. Krivickaitė. Kitose nuotraukose užfiksuoti šilti susitikimai su jaunąja karta: tuometinėje Ramoniškio pagrindinėje mokykloje (Kelmės r., Šukiškių k.) buvo tradiciškai organizuojami Poezijos pavasarėliai ir susitikimai su Tytuvėnų krašto literatais. 1996 metų nuotraukoje kartu su pedagogais matomi austėjiečiai V. Kalvaitis, I. Viržintas, J. Viržintienė ir D. Galbuogienė. Po trejų metų, 1999-ųjų Poezijos pavasarėlio akimirkoje, austėjiečiai užfiksuoti kartu su moksleiviais – greta vaikų stovi R. Krivickaitė, T. Rimulaitytė, J. Viržintienė bei I. Viržintas.

Ryškus pėdsakas klubo istorijoje – 1997 metai, kai Kelmėje vyko pirmosios kolektyvinės knygelės „Tytuvos kraitelė“ pristatymas; nuotraukoje šventės akimirką įamžinti austėjiečiai, tarp kurių – J. Viržintienė, I. Viržintas ir R. Krivickaitė. O 2003 m. Šedbaruose vykusioje Poezijos šventėje nuotraukoje susibūrė gausus būrys austėjiečių ir rajono literatų. Šios išsaugotos akimirkos dar kartą primena, kokią turtingą bendrystės ir kūrybos istoriją paliko klubo pradininkai.

Atmintis poetei Ramutei Krivickaitei

Antroji popietės „Trisdešimt darbštumo ir kūrybos vasarų“ dalis buvo skirta paminėti išskirtinę asmenybę – Ramutę Krivickaitę (1926–2008). Šiemet sukanka 100 metų nuo šios pedagogės, rašytojos, politinės kalinės ir tremtinės gimimo.

Buvusi kolegė Bronislava Buchienė pasidalijo itin jautriais prisiminimais. Ji išsaugojo R. Krivickaitės rankraščius, dienoraščius ir net Reginos Biržinytės literatūrinės premijos laureatės juostą. Prisiminimais apie poetę taip pat dalijosi buvę auklėtiniai bei kiti ją pažinoję žmonės.

R. Krivickaitė Tytuvėnų mokykloje išdirbo net 35 metus, parašė per 500 eilėraščių, išleido poezijos knygą „Žemyna“, romaną „Vitadonija“, parašė Tytuvėnų miesto himną. Už savo veiklą ji buvo pelniusi Lietuvos kultūros šviesuolės vardą. Popietėje skambėjo jos pačios posmai, primenantys apie meilę Tėvynei ir gimtajam kraštui.

Žmonės, kūrę ir kuriantys „Austėją“

Bėgant metams „Austėjos“ gretos kito. Dalis iškilių kūrėjų iškeliavo Anapilin, tačiau jų paliktas pėdsakas išlieka gyvas.

Pagerbiant klubo istoriją, būtina paminėti tuos, kurie savo talentu, rankų šiluma ir žodžiu lipdė „Austėjos“ pamatą. Tai klubo įkūrėjas I. Viržintas, rašytojas V. Kalvaitis, poetė R. Krivickaitė, T. Rimulaitytė, miškininkas E. Damaševičius bei kiti Anapilin iškeliavę tautodailininkai ir literatai. Pagerbti E. Damaševičiaus atminimo atvyko jį asmeniškai pažinojęs Raseinių rajono literatų klubo „Dubysa“ literatas Antanas Maceina kartu su Albina Kunigoniene. Šiltais prisiminimais apie klubo įkūrėją, pedagogą I. Viržintą dalijosi medikė, literatė Liucija Kelpšienė.

Šventės metu gražią dovaną klubui įteikė menininkas Gintautas Stungurys, padovanojęs savo kūrinio „Deivė Austėja“ reprodukciją.

Ypatingo renginio dalyvių dėmesio ir pagarbos sulaukė austėjietė Rozalija Rimkutė – sesuo Bernadeta. Ji gerai pažįstama Tytuvėnų krašte kaip vienuolė, vargonininkė, atlikusi gyvenime daug kilnių misijų, organizavusi ne vieną piligriminę kelionę į Romą bei po Lietuvą ir išleidusi savo atsiminimų knygelę. Nors dabar jau jėgos mažėja, sesuo Bernadeta atvyko pasveikinti Justinėlės – taip švelniai sesuo Bernadeta kreipėsi į J. Viržintienę, su kuria šiltai bendrauja apie 20 metų.

Šiandien darbštųjį avilį palaiko ir tęsia pedagogo, rašytojo, šviesuolio pradėtus darbus klubo nariai – J. Viržintienė, renginio vedėja D. Galbuogienė, J. Skeberdienė, L. Kelpšienė bei kiti kūrėjai, atvykstantys į renginius Budraičiuose ir prisidedantys prie „Prozos aruodų“ švenčių ir parodų rengimo.

Žvilgsnis į ateitį

Literatūrinė popietė neprailgo – kartu su specialiai renginiui susibūrusiu ansambliuku visa salė vieningai dainavo „Giedu dainelę“, „Ošia šilas senas“, taip pat klausėsi narių skaitomos kūrybos.

Renginiui baigiantis nuskambėjo daug šiltų palinkėjimų, o svarbiausias iš jų – kad „Austėjos“ avilys neištuštėtų: gabiam, talentingam ir kūrybingam jaunimui klubo durys visada atviros. Ši sukaktis bendruomenei padovanojo ne tik prisiminimus, bet ir įkvėpimą naujiems darbams. Džiugu, kad šie pokyčiai jau vyksta – neseniai klubo nare tapo Rita Matulienė, kuri šventinį renginį papuošė savo kūriniais.

Trisdešimt vasarų prabėgo kaip viena diena, tačiau išaustas kūrybos korys išlieka saldus ir tvirtas. Dėka renginio organizatorių – Tytuvėnų kūrybinio klubo „Austėja“ bei Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos Šedbarų filialo – ši šventė tapo puikiu įrodymu, kad bendrystė ir pagarba savo krašto šviesuoliams Tytuvėnuose yra gyva.