Vaiguvoje – dvi sukaktys ir kraštiečių šventė, kurią praturtino edukacija apie atsinaujinančią energetiką

Liepos 20 d. Vaiguvoje buvo paminėtos miestelio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios ir mokyklos 220-osios metinės, vyko nuo 2002 metų kas antrus metus organizuojamas Kraštiečių susibūrimas.

Šv. Mišios ir choro iš Tauragės koncertas

Šv. Mišias aukojo Vaiguvos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios parapijos klebonas Vytautas Kurtinaitis. Nuostabų ir visiems labai patikusį koncertą surengė Tauragės gospel choras „Glorija“. Choras ir solistai (Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, Rolandas Ivaščenko, pati vadovė), vadovaujami charizmatiškosios Rasos Levickaitės-Šerpytienės, atliko įspūdingą, nepaprastai melodingą norvegų kompozitoriaus Wilhelm Tore Aas oratoriją „Mesijas“. Oratorijoje Kristaus darbai Žemėje perteikiami nuo jo gimimo iki prisikėlimo. Kūrinys buvo atliktas anglų kalba, lietuviškai skaitant ištraukas iš Evangelijos pagal Joną, įterpiat nuostabaus filmo epizodus.

Istorija ir prisiminimai

Po iškilmingų šv. Mišių eisena su Vaiguvos vėliava priekyje patraukė į kultūros ir bendruomenės namus, kur laukė pokalbis-koncertas „Krašto žmonės – veidai ir istorijos“. Kalbėjo Vaiguvos seniūnas Alvydas Lukošius – tikras šio krašto vaikas. Buvo giedamas Vaiguvos himnas (muzika – tauragiškio Arūno Rakevičiaus, tekstas – Eugenijaus Šalčio). Dainavo Gerimanto Ruko moterų ansamblis, solistai Egidijus Mikovičius ir muzikos mokytoja Jurgita Mickevičienė, jos paruošti muzikalūs kolektyvai ir kiti. Beje, meno mėgėjai atliko ir pirmąjį Vaiguvos himną, kuriam žodžius parašė šviesios atminties Salomėja Savickienė.

E. Šaltis moderavo jau minėtą diskusiją. Jo bendraklasė, istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, ilgametė Vilniaus pedagoginio instituto, o vėliau universiteto Istorijos fakulteto dekanė Vida Kniūraitė apžvelgė Vaiguvos bažnyčios ir mokyklos istoriją.

Istorikė sakė, kad žmogų nuo kitų būtybių skiria darbas. Bet žmogui neužtenka pasimaitinti, pailsėti, vėl sunkiai dirbti – egzistuoja dvasinis gyvenimas, kuriame svarbiausias dalykas yra religija. Praėjus trims šimtams metų po Jėzaus Kristaus žemiškojo gyvenimo Europoje išplito krikščionybė. Žemaičiai ilgai tam priešinosi, tapo paskutiniais Europos pagonimis, bet 1413 m. buvo pakrikštyti.

Per pirmąjį krikščionybės Žemaitijoje šimtmetį vyskupijoje pastatyta apie 60 bažnyčių. Statybą ir išlaikymą fondavo valdovai ir diduomenė.

1719 m. Vaiguvoje pastatyta bažnyčia. Iki 1776 m. tai buvo Kražių bažnyčios filija, o vėliau sukurta Vaiguvos parapija, bažnyčiai suteikiant valaką žemės. 1804 m. konsekruota nauja bažnyčia, jai suteiktas Šv. Jono Krikštytojo titulas. Kadangi dar 1607 m. bažnytinė vadovybė buvo įsakiusi prie bažnyčių steigti mokyklas, Vaiguvoje atsiranda mokykla – 24 mokiniai ir mokytojas klierikas Simas Šrederis.

1841 m. pastatyta dabartinė varpinė – puikus vietinio meistro Motiejaus Butvilos kūrinys. Specialistų nuomone, architektūros požiūriu – ne menkesnės vertės kaip pati bažnyčia. 1845 m. iš Liupšių dvaro į kapines perkelta koplyčia – dar vienas perlas.

1853 m. duomenimis, Žemaičių vyskupijoje veikė 197 mokyklos su 6 000 mokinių. Rusijos imperijos valdžia nubaudė žemaičius (kaip ir visą Lietuvą) už XIX a. vykusius sukilimus – prie bažnyčių veikusios pradinės mokyklos buvo uždarytos, o pagal 1863 m. įsaką atidarytos valstybinės mokyklos, kuriose buvo mokoma rusų kalba.  Iki 1897 m. mokiniai per valstybines šventes privalėjo eiti į cerkvę.

Katalikų dvasininkų veikla buvo labai apribota. Siekiant sustiprinti valdžios kontrolę bažnyčiai, dvasininkams buvo mokamos algos. Kai kurios bažnyčios paverstos cerkvėmis. Iki 1878 m. drausta net kryžius statyti.

Sunkus lietuvių tautai buvo tarybinis laikotarpis. Apie tai pasakyta ir parašyta labai daug, bet retai prisimenama, kad bažnyčia ir tada buvo vaiguviškių vilties namai ir dvasios priebėga, o mokykla. Daugelis abiturientų įgijo profesijas, dirbo Lietuvai. Beveik visi šios laidos mokytojai išėjo į geresnį pasaulį, kaip šiandien bažnyčioje kalbėjo klebonas, bet man labiau patiktų, kad tie garbūs pedagogai šiandien būtų šioje salėje.

Naujausius mokyklos istorijos faktus pateikė Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos, Vaiguvos Vlado Šimkaus pagrindinio ugdymo skyriaus vadovė Vida Kuzminskienė. Kai gyvavo Vaiguvos vidurinė mokykla, jos mokytojai į savarankišką gyvenimo kelią išleido 57 abiturientų laidas, o brandos atestatus gavo 710 mokinių. Mokykla didžiuojasi Ryčiu Alūzu, buvusio Šiaulių universiteto dėstytoju, Algimantu Juodžiu, žinomu verslininku, Ona Pakolkiene, tarptautinės klasės sporto meistre, žolės riedulininke, Virimidu Neverausku, beisbolo pradininku Lietuvoje, Petru Peniku, Santaros klinikų chirurgu-ortopedu, Jonu Talmantu, buvusiu Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininku bei kitais.

V. Kuzminskienė išskyrė 2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių dalyvį, bėgiką Mindaugą Norbutą bei jau minėtuosius V. Kniūraitę, A. Eidintą ir E. Šaltį, kurių klasė tą vakarą šventė susitikimą po 55-erių metų. Daugelio vaiguviškių nuomone, ši, 11-oji abiturientų laida, kurią baigė 23 mokiniai, labiausiai dabar garsina Vaiguvą užsienyje, Lietuvoje, Kelmės rajone. Be jau minėtų trijų šios laidos abiturientų, jų klasės draugais buvo pirmasis atkurtos Lietuvos policijos Kelmės rajono policijos komisariato komisaras Genadijus Lukminas, pirmosios 1990–1995 m. Kelmės rajono savivaldybės tarybos, atkūrusios mūsų krašte savivaldą, deputatė Danutė Lapinskienė, buvęs Lykšilio mokyklos direktorius Vytautas Norkus bei kiti. Beje, A. Eidintas ir E. Šaltis yra atitinkamai Kelmės ir Tauragės rajonų garbės piliečiai.

O dar vienas E. Šalčio ir V. Kniūraitės bendraklasis – istorikas, profesorius bei ambasadorius Alfonsas Eidintas pateikė, kai kuriuos mažiau žinomus Vaiguvos istorijos faktus ir apie jos žinomumą už Lietuvos ribų.

E. Eidintas sakė, kad šiandien Vaiguvos galėjo ir nebūti, nes sovietų kariuomenė galėjo ją nušluoti nuo žemės paviršiaus. Tačiau sovietų kariškių vadų duomenimis, iš Vaiguvos vokiečiai jau buvo pasitraukę ir miestelis išliko. Sovietai vokiečių neaptiko ir Kražiuose, šis miestelis irgi išliko, o jau prie Kaltinėnų kariaujančioms šalims teko pasišaudyti.

Ambasadorius prisiminė dar vieną įdomų faktą, kai, atstovaudamas Lietuvai Izraelyje, netikėtai susitiko su vaiguviške žyde Cipriona Zaksaite (Zaks) ir jos giminaite Faira Niselevičiūte. E. Zaksaitės artimuosius išgelbėjo gerieji vaiguviškiai. Žydus nuo pražūties gelbėjo Šimkų, Sutkų ir kitos šeimos. Net penkiolika žydų išgelbėjo Marija Rusteikaitė. A. Eidintas archyvuose atrado įdomų faktą, kad M. Rusteikaitės brolis Steponas Rusteika tarpukario Lietuvoje buvo vidaus reikalų ministru.

– Kartą teko dalyvauti viename pobūvyje su Prezidentu Gitanu Nausėda. Pasirodo šalies vadovo mama, dar netekėjusi, dirbo Vaiguvos mokykloje,– prisiminė E. Eidintas.

Beje, šventėje dalyvavo bei kalbėjo vienuolė, sesė Leonora Kasiulytė. Ji daug šiltų žodžių tarė apie jau minėtą žydų gelbėtoją M. Rusteikaitę. Sesė Leonora sakė, kad pradėta beatifikacijos byla dėl Marijos paskelbimo šventąja.

Žodį tarė ir pirmosios Vaiguvos vidurinės mokyklos abiturientas, ją baigęs 1959 m., teisininkas ir žurnalistas Leonardas Jokšas.

Domino energetikos aktualijos

Į Vaiguvos bendruomenės šventę atvyko bendrovės „Ignitis renewables“ atstovai, jie bendravo su rengėjais, dalyviais, kurie domėjosi apie vėjo elektrinių projektą ir atsinaujinančią energetiką Lietuvoje.

Kaip teigė Emilija Musteikytė, „Ignitis renewables“ bendruomenių koordinatorė, bendrovei rūpi aplinka, kurioje veikiame, todėl svarbi mūsų veiklos dalis yra bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis. Kurdami abipusiu pasitikėjimu pagrįstus ryšius galime geriau susipažinti su vietos gyventojų poreikiais bei lūkesčiai, o tuomet pasiūlyti abiem pusėm naudingus sprendimus. Nuolatinis ir šiltas bendradarbiavimas leidžia pasiekti, kad jau veikiantys ir dar tik vystomi bendrovės „Ignitis renewables“ žaliosios energetikos projektai būtų naudingi visam regionui, vietos verslui bei bendruomenėms.

Šviesi kaimynystė su „Ignitis renewables“

Šalia „Ignitis renewables“ vystomų vėjo parkų gyvena žmonės, kurie puoselėja, tausoja ir saugo savo kraštą. Nuo pat pradžių su vietos bendruomenėmis bendrovė kuria atvirumu ir geranoriškumu grįstą ryšį. Jis – šviesios kaimynystės pagrindas.

Šviesią kaimynystę ir abipusį pasitikėjimą „Ignitis renewables“ kuria, įsiklausydamas į vietos bendruomenių lūkesčius ir poreikius bei dalindamasis aktualia informacija apie vystomus projektus, jų poveikį aplinkai ir bendrovės taikomas priemones jį sumažinti.

Bendrovė prisideda prie aplinkos puoselėjimo, gyvenimo kokybės gerinimo ir efektyvesnio energijos naudojimo, skirdami finansinę paramą vietos bendruomenių projektams.

Vėliau šventė persikėlė į mokyklos aikštyną, kur šventės draugas „Ignitis renewables“ ir pačius mažiausius šventės dalyvius įtraukė į įvairias atrakcijas. Didelio mažųjų susidomėjimo sulaukė galimybė pasigaminti aitvarą, jį nuspalvinti norimomis spalvomis ir, kaip jų draugas „Ignitis renewables“, pasikinkyti vėją. Juk vėjo reikia ir aitvarams, ir vėjo jegainėms.

Vėliau visų dalyvių laukė šventės draugo „Ignitis renewables“ dovanotas koncertas. Koncertavo šios šventės vedėja, režisierė Andrėja Stulginskienė, liaudiškos muzikos ansamblis „Truopne Mozekonta“ (vad. Algimantas Butnorius), populiari grupė „Vairas“.

Šią šventę organizavo Vaiguvos seniūnija, vietos bendruomenė (pirmininkė Dalia Skardžiuvienė), ją finansiškai rėmė Kelmės rajono savivaldybė, vietiniai ūkininkai ir t.t.

(Užsakytas turinys)

S. Maziliausko nuotraukos