Vėjo energija – pasaulinės atsinaujinančios energetikos ateitis

Vėjo energija atlieka svarbų vaidmenį tiek kovojant su klimato kaita, tiek siekiant energetinės Lietuvos nepriklausomybės, tiek norint ateityje užsitikrinti mažesnes elektros kainas. Pasauliui susiduriant su energetikos ir klimato krizėmis, užsienio ekspertai prognozuoja, kad vėjo energija taps bene vienintele energetikos viltimi ir pagrindiniu energijos tiekimo ramsčiu.

Vėjo energija yra ne tik draugiška aplinkai, bet ir gali patenkinti viso pasaulio energijos poreikį, būtent todėl ji yra gyvybiškai svarbi šalims pereinant prie naujos energetikos sistemos. Be to, vėjo sugeneruotą energiją galima naudoti itin perspektyviu laikomam vandeniliui ir sintetiniam kurui gaminti klimatui nekenksmingu būdu.

Tikslams pasiekti reikalingas vėjas

Sparti vėjo energetikos plėtra itin svarbi ir Lietuvos energetiniams tikslams pasiekti. Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta iki 2030 m. iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminti 70 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos, o iki 2045 m. – net 100 proc. Šalies savivaldybės taip pat yra įpareigotos siekti atsinaujinančios energetikos tikslų.

Aktyviausios savivaldybės, kuriose jau sukasi ar netrukus suksis galingesni vėjo elektrinių parkai, yra Telšių, Pagėgių, Anykščių, Šilutės rajonai. Į ateitį žvelgiančių savivaldybių gretas pretenduoja papildyti ir Kelmės r., kuomet čia iškils šiuo metu planuojami vėjo jėgainių parkai. Modernūs vėjo elektrinių parkai prisideda ne tik prie Europos Sąjungos, šalies tikslų, bet ir reikšmingomis įplaukomis kasmet papildo savivaldybių biudžetus, vietos gyventojams sukuria papildomų darbo vietų, tikslus ir svajones įgyvendinti padeda vietos bendruomenėms.

Kad tai supranta bei vertina ir šalies gyventojai, rodo vis pozityvesnis jų požiūris į kaimynystėje kylančias vėjo elektrines. Pavyzdžiui, pernai bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, beveik 80 proc. Kelmės r. gyventojų pritaria vėjo energetikos plėtrai Lietuvoje, o beveik 70 proc. pasisako už vėjo energetikos plėtrą Kelmės r. 

Mažiausiai teršia aplinką

Net du trečdaliai Kelmės r. gyventojų vėjo energetikos plėtrą palaiko dėl to, kad vėjas leidžia pagaminti švarios ir aplinkai draugiškos elektros energijos. „Žalia“ elektros energija yra svarbi net beveik septyniems iš dešimtiems respondentų. Įrodyta, kad būtent vėjas yra aplinkai draugiškiausias būdas gaminti elektros energiją.

Nors vėjo elektrinių statyba reikalauja nemažai energijos, tačiau ji yra kompensuojama per rekordiškai trumpą laiką. Vokietijos aplinkos apsaugos agentūros (UBA) duomenimis, vėjo elektrinėms pagaminti tiek energijos, kiek reikėjo joms pastatyti, prireikia 2,5–11 mėnesių. Vėjo elektrinės vidutiniškai eksploatuojamos apie 25 metus, tad per šį laiką jos pagamina 40 kartų daugiau energijos, nei jos reikia vėjo elektrinės gamybai, eksploatavimui ir utilizavimui kartu sudėjus.

Daugiausia anglies dioksido į aplinką išskiriama gaminant vėjo elektrinių konstrukcijai reikalingą plieną ir cementą, vėliau vėjo elektrinė yra kone klimatui neutrali. Remiantis UBA duomenimis, šiandien naujai pastatyta sausumos vėjo elektrinė išskiria vos apie 9 g CO2 kiekvienai kilovatvalandei (kWh). Palyginimui, saulės elektrinės sugeneruoja 33 g CO2 kiekvienai pagamintai kWh. Tuo tarpu iš gamtinių dujų pagaminta elektros energija išmeta 442 g CO2 vienai kWh, iš juodųjų anglių – 864 g, o iš rusvųjų anglių – net 1034 g.

Ne itin draugiška aplinkai pasirodo esanti ir branduolinė energija. Pasaulinio judėjimo prieš branduolinę energetiką WISE užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, branduolinė energetika, atsižvelgiant į urano kasybos, branduolinių reaktorių statybos ir eksploatavimo metu išmetamus teršalus, sukuria apie 117 g CO2 vienai kWh.

Panaudojamos antrąkart

Šiandien jau yra perdirbama iki 90 proc. vėjo elektrinių detalių, iššūkį kol kas kelia tik iš kompozitinių medžiagų pagamintos, todėl sunkiau perdirbamos jų mentės. Tačiau vėjo energetikos bendruomenė imasi veiksmų, kad užtikrintų maksimalų vėjo energetikos žalumą: siekiama pakartotinai panaudoti, perdirbti arba atkurti 100 proc. eksploatuojamų menčių.

ES jau dabar finansuoja daug įvairių projektų, skirtų šiai problemai spręsti – nuo vėjo jėgainių menčių antrinio panaudojimo baldų gamyboje ar kuriant viešą infrastruktūrą, laisvalaikio erdves iki visiško jų perdirbimo. Skaičiuojama, kad šiuo metu jau yra sukurti mažiausiai septyni galimi vėjo elektrinių menčių apdorojimo būdai. Be to, tobulinama ir pačių menčių gamyba, padėsianti užtikrinti paprastesnį jų perdirbimą. Vokietijos koncernui „Siemens“ priklausanti bendrovė „Siemens Gamesa“ jau sukūrė pirmąją visiškai perdirbamą mentę.

Kitos vėjo elektrinėse naudojamos medžiagos – vertingas žaliavų šaltinis. Betonas susmulkinamas ir panaudojamas kelių darbams, o brangus plienas dažniausiai perdirbamas į naują plieno žaliavą. Kiti vertingi metalai, pavyzdžiui, varis ir aliuminis, taip pat gali būti panaudoti pakartotinai.

Siekia mažiausio poveikio aplinkai

Specialistai prognozuoja, kad sparti vėjo energetikos plėtra padės sumažinti išmetamo CO2 kiekį, sulėtinti pasaulinį atšilimą ir net biologinės įvairovės nykimą. Gamtos ir biologinės įvairovės apsaugos sąjungos skaičiavimais, dėl vėjo elektrinių veiklos Vokietijoje, kuri yra vėjo energetikos lyderė, per metus žūva 100 tūkst. paukščių. Palyginimui dėl medžiojimo – 1 mln., kačių – 60 mln., eismo – 70 mln., statybų – 108 mln., ūkinės veiklos – daugiau nei 170 mln.

Be to, siekiant, kad vėjo elektrinių poveikis aplinkai būtų kiek įmanoma mažiausias, yra rengiamos ne tik išsamios poveikio aplinkai ataskaitos, įgyvendinami įvairūs poveikį mažinantys sprendimai, bet ir atitinkamai reguliuojamas vėjo elektrinių darbo režimas.

(Reklama)