Vėl Tytuvėnų kultūros centras ir prekyvietė Kelmėje

Alvydas GEŠTAUTAS

Įvyko rajono tarybos kolegijos posėdis. Kolegiją sudaro meras Vaclovas Andrulis ir kiekvienos partijos, turinčios mandatus savivaldybės taryboje, po vieną atstovą. Kolegija sprendžiamojo balso neturi, ji turi tik patariamąją teisę rajono tarybai. Minėtame posėdyje buvo diskutuojama apie įstrigusius Tytuvėnų kultūros centro statybos reikalus ir niekaip nesibaigiančią Kelmėje, Dariaus ir Girėno gatvėje esančios prekyvietės istoriją.

Pasiūlė rengti techninį projektą

Jau rašėme, kad kultūros paveldo sergėtojai neleido Tytuvėnuose dabartinės bibliotekos ir pašto vietoje statyti modernaus kultūros centro. Po diskusijų su Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu buvo sutarta, kad vyskupija sutinka buvusio vienuolyno ūkinius pastatus trisdešimčiai metų pagal panaudą perduoti naudoti visuomenės reikmėms. Rajono savivaldybė šias patalpas nori pritaikyti kultūros reikmėms. Iš Tytuvėnų kilęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis žadėjo būti tarpininku tarp rajono valdžios, Tytuvėnų bendruomenės ir valstybės institucijų, kurių žinioje yra tam reikalingi finansai.

– Kai rajone lankėsi premjeras Saulius Skvernelis ir kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, konkrečių pažadų negavome,– kalbėjo V. Andrulis. – Vyriausybės nariai sakė, kad turime džiaugtis, jog pavyko atnaujinti kultūros įstaigas rajono centre – Kelmėje. Mažų miestelių kultūros centrų statybos ar įrengimai planuojami tik nuo 2022 m., kai bus parengta tam skirta programa. S. Skvernelis dar užsiminė, kad galbūt yra galimybė pretenduoti į kultūros paveldo sutvarkymui skirtas lėšas.

Apie tai dar kalbėjo savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Laima Tyliutė. Pastaroji sakė, kad šiuo metu nėra galimybių gauti lėšų nei iš Finansų ministerijos, nei iš Valstybės investicijų programos (VIP). Vedėjos nuomone, realiausias variantas – siūlyti rajono tarybai, kad ši priimtų sprendimą dėl Tytuvėnų kultūros centro techninio projekto rengimo. Kolegijos nariai Kęstutis Bilius, Egidijus Ūksas siūlė atsisakyti ankstesnių planų ir apsiriboti mini kultūros centru, o tam užtektų vietos ten, kur dabar stovi pašto pastatas. Kitas kolegijos narys Vincas Metrikis teigė, kad Tytuvėnuose yra ir daugiau vietų, kur būtų galima statyti kultūros centrą. Jis siūlė neužmiršti ir pirmojo siūlymo – šią įstaigą statyti ten, kur dabar yra turgavietė. Kolegijos narys Gipoldas Karklelis pritarė brandinamai minčiai rengti kultūros įstaigą vienuolyno patalpose. Jo teigimu, reikia žiūrėti plačiau ir neapsiriboti ES ir VIP lėšomis, nes yra ir daugiau įvairių finansavimo šaltinių. Buvo aptarta ir galimybė šią statybą finansuoti mūsų savivaldybės lėšomis. Konkreti pinigų suma paaiškėtų parengus techninį projektą. Jo rengimui dauguma kolegijos narių ir pritarė.

Trijų moteriškių problema?

Turto valdymo skyriaus vyr. specialistė Raimonda Parnarauskienė dar kartą detaliai priminė prekyvietės atsiradimo Kelmėje, Dariaus ir Girėno 13 A istoriją. Ši vieta turėjo laikinosios prekyvietės statusą. Kai iškilo idėja čia įkurti ūkininkų turgelį, buvo suformuotas sklypas, bet norinčių perimti neatsirado. Tada šį sklypą Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pardavė aukcione. Tačiau nei savivaldybė, nei NŽT neatsižvelgė į tai, kad 2014 m. kovo 27 d. rajono taryba savo sprendimu šiai teritorijai suteikė laikinosios prekyvietės statusą. Ten prekiaujančios moterys aukciono rezultatus apskundė Šiaulių apygardos prokuratūrai. Pastaroji skundą patenkino. Po to savivaldybės administracija du kartus siūlė rajono tarybai panaikinti 2014 m. kovo 27 d. sprendimą. Tačiau politikai balsų dauguma administracijos siūlymui nepritarė. Dėl turgavietės likimo rajono tarybos narių nuomonės išsiskyrė ir kolegijos posėdyje.

– Reikia pasirinkti, ką turime remti: ar 16 įmonių, įsikūrusių pas Palaikį, kuriose dirba apie 220 žmonių („Kelmės statybos teritorija“ – aut. pastaba), ar tris moteriškes, nelegaliai prekiaujančias Dariaus ir Girėno gatvėje?– samprotavo V. Andrulis. – Aš pasisakau už paramą ten, kur dirba daugiau kaip 200 žmonių.

– Reikėjo su moteriškėmis ieškoti kompromiso. Jei šioje vietoje prekyba negalima, reikėjo moterims pasiūlyti alternatyvą,– teigė G. Karklelis.

– Čia ne trijų moterų, o mūsų ateities problema,– sakė V. Metrikis. – Jei direktorė sako, kad prekyba dėvėtais rūbais gadina Kelmės įvaizdį, tai tą patį galima taikyti ir ūkininkų turgeliui, vykstančiam penktadieniais prieš Menų mokyklą. Manau, kad savivaldybė negali atsisakyti šio sklypo ir perduoti jį NŽT žiniai. Sklypo atsikratymas – pati lengviausia išeitis. Jei dabartinė rajono valdžia yra nepajėgi išspręsti turgavietės problemos, neskubėkime naikinti 2014 m. rajono tarybos sprendimo. Ne už kalnų nauji savivaldybės tarybos rinkimai. Tikėkimės, kad naujoje valdžioje bus novatoriškesni žmonės ir ras galimybių padėti ir trims moteriškėms, ir šešiolikai įmonių.

Be to, kolegijos nariai sakė, kad tai ne pozicijos ir opozicijos nesusišnekėjimo, o pirmiausia  valdančiųjų problema.

– Tam pritariu. Pirmiausia mums reikia surasti bendrą nuomonę tarpusavyje, nes balsuojame skirtingai,– sakė gausiausios, devynis narius turinčios Socialdemokratų frakcijos seniūnas Ramūnas Baranauskas.

Ir meras, ir administracijos direktorė teigė, kad laisvų vietų prekiauti dėvėtais rūbais yra

„Kelmės prekybai“ priklausančiose patalpose ir jos žinioje esančioje teritorijoje. Dauguma kolegijos narių pritarė administracijos iniciatyvai šį mėnesį (dabar jau trečią kartą) siūlyti rajono tarybai panaikinti 2014 m. kovo 27 d. sprendimą. Pasak rajono vadovų, šios moteriškės nori išskirtinių sąlygų.

Kai apie rajono tarybos kolegijos posėdyje vykusią diskusiją papasakojome Dariaus ir Girėno gatvėje prekiaujančiai ir savo koleges įvairiose sueigose atstovaujančiai Reginai Šutaitei, ji politikų kalbas taip pakomentavo:

– Esmė ne 220 ar 3 žmonės. Esmė – požiūris. Vadinasi, ten kur daugiau žmonių, ten ir valdžios požiūris palankesnis. Mus ši nesibaigianti istorija vargina. Prekiavome „Kelmės prekybai“ priklausančioje teritorijoje. Iš ten mus išvarė ir pasiūlė prekiauti ten, kur dabar prekiaujame. Po to mums pradėjo aiškinti, kad ši teritorija yra inžinerinės, o ne komercinės paskirties. Buvo pakeista paskirtis. Ji tapo komercine. Ir vėl negerai. Tuomet sugalvojo steigti ūkininkų turgelį. Vėliau sklypą pardavė aukcione. Mes norime tik vieno – tegul mums netrukdo. Mes jaučiame, kad kažkas šiame sklype turi savų interesų ir esame kliūtis jiems įgyvendinti. „Kelmės prekybos“ teritorijoje vietos nėra. Pati dariau iš viršaus nuotrauką, kurioje tai puikiai matoma. Dar kartą pakartosiu: mes esame smulkūs prekeiviai ir tenkiname vargingiausių žmonių poreikius. Jei persikeltume į „Kelmės prekybos“ patalpas, mums būtų patogiau prekiauti, tačiau tuomet turėtume mokėti brangiai už nuomą ir tuo pačiu didinti parduodamų rūbų kainą. Vargingiems žmonės jos būtų per brangios. Valdžia priekaištauja, kad mūsų prašymą, išsaugoti prekyvietę, pasirašė Kelmės ir jos rajone gyvenantys žmonės. Parašais šie gyventojai ir išreiškė norą, kad galėtų pagal savo išgales pas mus nusipirkti tai, ko jiems reikia.