BIČIULIS

Ona PETRAVIČIENĖ

Lankydamasis Šaukėnų seniūnijoje išgirdėjau gražius atsiliepimus apie savamokslę miestelio dailininkę Ritą Dargienę, tad pirmiausia ir užsukau pas Ritos mamą Viliją Abrutienę. Buvusiame mokyklos bendrabutyje įrengtame tvarkingame bute iki šiolei gyvenanti ilgametė mokytoja mielai rodė daugybę dukros dekoruotų puodelių, stiklinių ir nutapytų paveikslų. Tuokart Rita dirbo Šiauliuose, tad mūsų susitikimą teko nukelti į rudenį.

Ilgos gatvės naujakuriai

Šaukėnuose gimusi ir užaugusi jauna graži moteris iš mamos pasakojimų žino, kad iki šešerių metų į rankas neimdavusi jokių spalvotų pieštukų. Bet kai vieną kartą pabandė, po to visos alkūnės buvo išpaišytos kreidelėmis ir flomasteriais… Rita sako, kad pradėjus lankyti vietos mokyklą jai visi dalykai neblogai sekėsi, todėl, atėjus metui rinktis specialybę, mergina nutarė pasirinkti informatikos mokslus. Besimokydama netruko suprasti, kad tai nėra jos tikrasis pasirinkimas, todėl, įgijusi informatikos bakalaurą, Šiaulių universitete liko dar dvejiems metams, pasirinkusi tarpkultūrinio ugdymo ir tarpininkavimo studijas. Rita sako, kad būtent šios specialybės mokslai iš esmės pakeitė jos gyvenimą. Studijuodama mergina susidraugavo su negalią turinčia kursioke ir tapusi jos padėjėja įsijungė į Maltos ordino veiklą. Su savo drauge vyko į stovyklas, susipažino ne tik su įdomiais žmonėmis, bet ir būsimu vyru. Kai vieną dieną vaikštant po Šiaulius nuleido vežimėlio padangą, neįgali mergina telefonu išsikvietė netoli bendrabučio gyvenusį pusbrolį Marių. Iš Mažeikių kilęs vaikinas jau buvo baigęs mokslus ir dirbo meistru Šiaulių metalo gaminių įmonėje. Po metų draugystės Marius pasipiršo Ritai, o baigiantis 2014 metų vasarai pora susituokė. Pirmaisiais metais jaunavedžiai nuomojosi butą Šiauliuose.

– Mes – ne inkilų paukščiai. Nemėgstame uždarų patalpų, todėl turėjome svajonę gyventi vienkiemyje, bent už poros kilometrų nuo miesto. Prieš porą metų Šaukėnų miestelyje Ilgos gatvėje nusižiūrėtas namelis ne visiškai atitiko mano ir vyro svajones, tačiau maža gatvelė dvelkia ramybe. Ir mamos butas visai čia pat… O norėdami, kad šis namas turėtų ne čia gyvenusių žmonių, bet  mūsų pačių susikurtą erdvę, turėjome įdėti daug pastangų ir darbo,– pasakojo Rita.

Seną rąstinį namą nuošalioje gatvelėje nusipirkusios poros neišgąsdino tai, kad pastatas seniai nebuvo matęs remonto. Teko pasirūpinti elektra, vandentiekiu, ir įsirengti kanalizaciją. Rita prisimena, kaip abu su vyru grįžę po darbų čia triūsė iki vėlaus vakaro. Dviese atliko visus vidaus apdailos darbus, o kanalizacijos griovį praėjusių metų vasarą per kiemą išsikasė vienas Marius. Tik 2017 metų išvakarėse į pačių suremontuotą namą įsikėlę Dargiai šiuo metu ruošiasi dar vienam svarbiam jų šeimos gyvenimo įvykiui. Lapkričio pradžioje Rita ruošiasi tapti mama. Pirmagimio besilaukianti jauna moteris tik prieš kelias dienas išėjo priešgimdyvinių atostogų.

Traukia ne tik stikliniai indai

Rita pastebi, kad dalis meno kūrinių paprastai atsiduria ant sienos ir tampa dulkių surinkimo vieta. Jai norisi, kad rankdarbiai būtų naudojami kasdien ir įsilietų į žmonių gyvenimą.

– Man patinka dekoruoti stiklinius dubenėlius, lėkštutes, puodelius. Pirmąją stiklinę vazelę savo rankomis papuošiau ir gimtadienio proga dovanojau draugei, kai man buvo septyniolika. Kol nesusiviliojau stiklu, man patiko pieštukas ir kreida. Nevilioja peizažai, nes prie širdies yra grafiniai dirbiniai ir abstraktūs piešiniai,– sakė pašnekovė.

Nors Ritos mamos bute mačiau daug R. Dargienės rankdarbių, tačiau jai brangiausią dovaną – paveikslą su dviem vilkais – savamokslė dailininkė laiko savo namuose. Būsima mama sakė, kad jos vyras tiesiog dievina vilkus. Kai nutaikę laisvą valandą nuvažiuoja į Zoologijos sodą, Marius ilgiausiai užsibūna prie vilkų ir, žvelgdamas šiems plėšrūnams į akis, bando juos paglostyti. Ir tai ne kartą jam pavyko… Todėl kai vyras ruošėsi gimtadieniui, Rita jam nusprendė padaryti siurprizą. Slapstydamasis nuo Mariaus, beveik per savaitę guašu nupiešė du vilkus, kurie nuo sienos dabar kasdien žvelgia į poros lovą…

Iki nėštumo ir gimdymo atostogų Rita daugiau kaip porą metų dirbo Šiaulių „Rūtos“ šokolado muziejaus gide, vedžiojo ekskursijas ir vykdė edukacines programas. Paklausta, ar nesunku su vyru buvo važinėtis iš Šaukėnų į Šiaulius, energinga moteris tik papurtė galvą ir sakė, kad jiems kur kas geriau, nei gyvenantiems arti Vilniaus. Rita turi savo nuomonę ne tik dėl darbo toliau nuo namų, bet ir gyvenimo Lietuvoje. Moteris mano, kad dirbti reikia visur, o netinginiaujant ir savoje šalyje galima užsidirbti ne tik maistui, bet ir susitaupyti net ir stogui virš galvos…

Ritai Šaukėnuose nė kiek nenuobodu. Ji puoselėja viltį ateityje dekoruoti ne pirktus, o savo pagamintus stiklo gaminius. Jauną moterį žavi ne tik stiklas, bet ir molis, iš kurio savo rankomis norėtų kurti buityje naudojamus daiktus. Būsima mama sakė, kad abu su vyru kiekvieną laisvą minutę skiria skaitymui. Rita prisiminė, kad Mariaus darbas Šiaulių įmonėje baigdavosi anksčiau nei jos, todėl laukdamas žmonos vyras automobilyje kasdien skaitydavo knygas. O įsijautęs į skaitymą, kartais ir nelabai apsidžiaugdavo per greit pasirodžiusia sutuoktine…

Žvelgdama į pilnas lentynų knygas Rita sakė, kad jau planuoja įrengti ir namo aukštą, kur atsirastų ne tik kambarys jų vaikams, bet ir atskira patalpa knygoms.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Prieš tai buvęs įrašas
«
UAB ROSEBA