Moteris ir penki jos vyrai

Ona PETRAVIČIENĖ

– Kai sužinojau, kad laukiuosi antrojo vaikelio, labai norėjau mergaitės. Tą pačią mintį puoselėjau ir prieš gimstant dvynukams. Bet dabar, augindama keturis berniukus, tikrai nesigailiu. Geri tie mano vyrai, darbštūs ir rūpestingi. Pradedant sutuoktiniu ir baigiant vaikais, visi jie mano didžiausi pagalbininkai, neskirstantys darbų į vyriškus ir moteriškus,– sako Užvenčio seniūnijos Beržėnų kaime gyvenanti daugiavaikė mama Rasa Virmauskienė.

Penkių vaikų šeimoje Šaukėnų seniūnijos Kentrių kaime gimusi Rasa buvo vyriausia. Gal dėl to sulaukusi paauglystės mergaitė visiems sakydavo, kad užaugusi neturės nė vieno vaiko. Tačiau likimas – nenuspėjamas. Vos baigusi vidurinę mokyklą, būdama devyniolikos, Rasa ištekėjo už ketveriais metais vyresnio Rolando Virmausko. Kitais metais vedybinio gyvenimo dvidešimt penktąsias metines švęsiantys sutuoktiniai augina keturis sūnus – 1995 metais gimusį Mangirdą, 1999 metais gimusį Klaudijų ir penkerių metukų dvynukus – Merūną ir Jokūbą – ir gali būti pavyzdinė šeima daugybei Lietuvos vyrų bei moterų.

Rasa neslepia labai svajojusi apie dukrelę, kuri būtų jai tikra pagalbininkė ir padėjėja.

– Bet vietoje jos gimė Klaudijus. Ir susilaukus dvynukų, vietoje mergaitės į pasaulį atėjo du berniukai. Bet, dabar dėl to visiškai nebepergyvenu. Svarbu, kad visi sveiki, darbštūs ir pareigingi. Ir vietoje lauktos dukrelės gimęs Klaudijus daugeliu atvejų atstoja dukrą,– pasakoja Rasa.

Gerais pažymiais Šaukėnų V. Pūtvio-Putvinskio gimnaziją baigęs vyriausias Virmauskų sūnus Mangirdas jau porą metų gyvena ir dirba Anglijoje. Vos prieš savaitę su sūnumi iki šv. Kalėdų atsisveikinusi Rasa neslėpė, kad jai sunku savo vaiką matyti tik du kartus per metus, tačiau supranta, jog už lietuviškus atlyginimus geresnės ateities nesusikursi. Ir į Angliją Mangirdas išvyko ne vienas, o kartu su mylima mergina, kuriai prieš porą metų nepasisekė įstoti į vieną Lietuvos aukštąją mokyklą. Darbo nebijantys lietuvaičiai svetimoje šalyje per trumpą laiką sugebėjo susitaupyti pinigų ir nusipirkti Kuršėnuose namą, o vasaros pradžioje trumpam grįžę į gimtinę padavė pareiškimus vedyboms, kurios turėtų įvykti kitų metų birželio mėnesį. Pora Anglijoje žada padirbėti dar metus kitus, o vėliau kibti į mokslus ir kurti bendrą gyvenimą Lietuvoje.

Mangirdui palikus tėvų namus, tikru mamos pagalbininku tapo antrasis sūnus Klaudijus. Gabus Šaukėnų V. Pūtvio-Putvinskio gimnazijos dvyliktokas ir vietos mokinių komiteto pirmininkas, Jaunimo politikos komitetui priklausantis Lietuvos moksleivių sąjungos bei Kelmės mokinių savivaldų informavimo centro narys, atrodo, turi ilgesnę nei 24 valandų parą. Jaunuolis ne tik gerai mokosi, rimtai ruošiasi tapti gydytoju, groja ir dainuoja, bet ir yra tikras mamos padėjėjas. Nutaikęs minutę laisvo laiko, Klaudijus šeimai pagamina tortų ir kitų skanėstų, o kai mama kartu su kitomis Pašilėnų daugiafunkcio centro moterų ansamblio „Vėjūnė“ dainininkėmis susiruošia koncertuoti, sūnus mamai nudažo plaukus ir sušukuoja… Tą dieną, kai lankiausi Virmauskų namuose, tėtis su mama ir dvynukais ruošėsi trumpam poilsiui prie jūros, o Klaudijus grįžo iš ganyklų, pagirdęs dvi karves.

– Tiek Mangirdas, tiek Klaudijus nuo mažumės įprato rūpintis gyvuliais, melžti karves. Kai kartą išvykome į Palangą, tuokart namuose likęs Mangirdas paskambinęs pranešė, kad mūsų paršavedė turi paršelių,– prisiminė mama.

Rasa daug gero galėtų papasakoti ne tik apie du vyriausius sūnus, mielus, vienas kitu besirūpinančius dvynukus, bet ir apie savo vyrą ir daugiavaikės šeimos tėvą Rolandą Virmauską. Šis vyras turi zootechniko specialybę, bet daug metų kepa duoną ir batonus Šaukėnų kepykloje. Darbščių tėvų šeimoje išaugęs sutuoktinis visą laiką stengiasi padėti vaikus auginančiai žmonai, todėl laisvalaikiu ir karves pamelžia, ir daržus ravi. Sutuoktiniai Beržėnų centre gyvena dvi dešimtis metų, ir visą šį laiką jų ūkinis pastatas buvo ir yra pilnas gyvulių – karvių, kiaulių, naminių paukščių. Rasa sako, kad prie kaimiškų produktų įpratę vaikai pirktinių nemėgsta. O kai dideli ir maži vyrukai sėdasi prie stalo, tai ir visas puodas kepsnių iš karto dingsta. Rūpestingi tėvai rūpinasi ne tik kartu su jais augančiais vaikais. Išrūkę kumpių ir lašinukų ir prikepę varškės sūrių bei įdėję Šaukėnų duonos, Virmauskai lietuviškus produktus neretai pasiunčia ir Anglijoje dirbančiam Mangirdui. Tėvai supranta, kaip jauniems žmonėms svarbu taupyti pinigus.

– Ir patys taupome, kiek išmanydami. Kol neturėjome dvynukų, abu su vyru dirbome Šaukėnų kepykloje, o dabar neturiu kas mažylius prižiūrėtų. O vienam dirbančiam išlaikyti daugiavaikę šeimą sudėtinga. Ypač po to, kai lietuviškus litus pakeitė euras. Sulaukę pirmagimio, sugebėjome susitaupyti ir be jokios paskolos nusipirkti šį namą, o dabar vos galą su galu suduriame. Tik mažai kam tas rūpi. Už kilogramą pieno supirkėjai moka po 14-15 euro centų, ir turi būti patenkintas, nors karvės išlaikymas tikrai daug kainuoja,– sakė Rasa.

Tačiau atrodo, kad visos gyvenimo problemos ir sunkumai Virmauskų šeimą tik dar sustiprina. Paklausus, kaip sutuoktiniai geba išsaugoti tvirtą šeimą, auginti gabius ir tėvus mylinčius vaikus, Rasa atsako, kad dirbant nelieka laiko barniams ir nesutarimams. O kai tik visi randa minutėlę atokvėpio, tuoj vyrai į rankas ima gitarą, akordeoną, klavišinius. Kelią vaikams į muzikos pasaulį, kaip ir prie darbo, pirmas parodė šeimos vyras ir tėtis Rolandas, prieš daug metų pats mokęsis muzikavimo paslapčių…