Idėjų badas
Alvydas GEŠTAUTAS
Mūsų rajono politikai – savivaldybės tarybos nariai – išgyvena idėjų badą. Kovo 1-ąją sukanka dveji metai, kai buvo išrinkta šios kadencijos rajono taryba. Balandžio pradžioje sukaks dveji metai, kai atstovaujamoji valdžia pradėjo dirbti, t. y. bus pasiekusi savo kadencijos pusiaukelę. Tačiau, kai pavartai beveik dvejų metų laikotarpio rajono tarybos posėdžių darbotvarkes, į akis krenta jose dominuojantys procedūriniai klausimai: įvairių aprašų tvirtinimas arba tikslinimas, komisijų, tarybų sudėčių nežymus pakeitimas, geografinių charakteristikų tvirtinimas, gatvių pavadinimų suteikimas, sprendimai dėl mokesčių lengvatų, paslaugų įkainių nustatymo, turto perdavimo ir t.t. Kasmet išklausomos mero ir rajono tarybos veiklos, savivaldybės administracijos direktoriaus, įmonių, įstaigų, komisijų, tarybų, įvairių fondų ir programų administratorių ataskaitos.
Tačiau strateginiai klausimai – savivaldybės žinioje esančių viešojo gyvenimo sričių reformavimo, sąlygų sudarymo darbo vietoms steigti – beveik nenagrinėjami. Socialdemokratų bei Valstiečių ir žaliųjų frakcijų, sudarančių valdančiąją daugumą, programa abstrakti, joje, kaip ir buvusios bei dabartinės Vyriausybių programose, daug bendrų, konkretiems veiksmams neįpareigojančių frazių, lozungų. Net ir meras Vaclovas Andrulis, jo pavaduotojas Izidorius Šimkus, dirbantys etatinį politinį darbą, rajono tarybos posėdžiuose dažniausiai pristato rutininius klausimus: dėl mokyklų vadovų skyrimo, atleidimo, Garbės piliečio vardo suteikimo, apdovanojimo Garbės ženklu „Už nuopelnus Kelmės rajonui“, rajono tarybos darbo planų tvirtinimo ir t. t. Žinoma, etatiniai savivaldybės politiniai vadovai pateikia savo nuomonę įvairių darbo grupių, komisijų posėdžiuose, kur gimsta įvairūs rajono plėtros planai.
Bet be mero ir vicemero yra dar 23 politikai, gaunantys atlygį už dalyvavimą posėdžiuose, išvykas į savivaldybės įstaigas, įmones, bendroves.
Rajone vykdomos įvairios programos, projektai. Daugelis jų startavo dar ankstesnėse kadencijose. O kokius esminius dalykus inicijavo dabar valdžioje esantys politikai? Iš karto atsiprašau, kad dėl ribotos rašinio apimties, o gal ir dėl atminties sutrikimų ko nors nepaminėsiu. Iš gausiausios Socialdemokratų frakcijos, kurioje yra net 11 narių, įsiminė tik kairiųjų patriarcho Zenono Mačerniaus pasiūlytos idėjos. Pernai jo pasiūlymu visam kadencijos laikotarpiui buvo parengta vietinės reikšmės kelių tvarkymo programa. Pagal ją dalis Kelių plėtros ir priežiūros programos lėšų yra kaupiama, o po to už jas pagal sudarytą eilę rajone tvarkomi konkretūs keliai.
Šiemet Z. Mačernius pasiūlė tokiu pat principu parengti socialinio būsto tvarkymo programą, kadangi seniūnijos iš savo kuklių lėšų nepajėgios atlikti kapitalinių remontų. Tam skirtus pinigus reikia kaupti centralizuotai.
– Sau nuopelnų neprisiskiriu, tai visų mūsų – Savivaldybės turto valdymo ir komunalinio ūkio komiteto narių, atstovaujančių ir pozicijai, ir opozicijai, veiklos rezultatas,– teigė Z. Mačernius. – Šiemet noriu pajudinti dar vieną – socialinės atskirties problemą.
Mačerniaus teigimu, kartais būna net neįdomu rajono tarybos posėdžiuose, kadangi viską užgožia procedūriniai klausimai. Politikas priminė, kad strateginius klausimus gali siūlyti ir savivaldybės administracija. Jo teigimu, administracijos vadovybės pasiūlytos idėjos arba jau liko, arba liks neįgyvendintos. Tarp tokių Z. Mačernius paminėjo rogučių trasos prie Dubysos įrengimą, pramoninio parko Tytuvėnuose steigimą, ūkininkų turgavietės Kelmėje įkūrimą.
Dėl socialinio būsto programos Z. Mačerniaus partneriu galima įvardinti ir opozicijos atstovą, konservatorių-krikdemą, Socialinių klausimų ir sveikatos apsaugos bei Kontrolės komitetų narį Stasį Lekšą. Jis pasiūlė skirti socialiniam būstui daugiau lėšų.
– Gaila vaikų, kai šie tokiame moderniame amžiuje gyvena bute ar name, kuriame nėra tualeto, vandentiekio,– kalba S. Lekšas. – O savivaldybės valdžia džiaugėsi, kad pernai sutaupė pustrečio milijono eurų socialinėms reikmėms. Bepigu sutaupyti, kai nepadarai to, ką privalai padaryti.
Deja, Valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai kardinalių pasiūlymų nepateikė. Jos neabejotinas lyderis yra frakcijos seniūnas Gipoldas Karklelis. Tačiau, matyt, jis yra labiau susikoncentravęs darbui Šiaulių rajono savivaldybės administracijoje, už kurį gauna algą.
Konservatorių-krikdemų frakcijos seniūnas Egidijus Ūksas inicijavo nominacijos „Metų darbas“ įsteigimą. Dėl jos varžysis seniūnijos. Seniūnija, kurioje bus atliktas iškiliausias metų darbas, gaus penkis tūkstančius eurų. Šis politikas iškėlė dar vieną idėją – atsisakyti praktikos, kai tėvai, norintys savo vaikus ugdyti Kelmės lopšeliuose-darželiuose, neša pareiškimus ikimokyklinių įstaigų vadovams. Politikas siūlo, kad tėvai pareiškimus neštų į Švietimo, kultūros ir sporto skyrių, kuris dokumentus po to nukreiptų konkrečiam lopšeliui-darželiui. E. Ūkso nuomone, toks centralizmas garantuos didesnį skaidrumą.
Ūksas yra ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ųjų metinių paminėjimo idėjų generatorius. Jo iniciatyva Kelmėje įamžintas kunigo, profesoriaus Konstantino Kurnatausko atminimas, politikas „iškasė“ ne vieną tarpukario metais rajone dirbusią ir Lietuvai nusipelniusią asmenybę. Jo siūlymu šios iškilios datos koordinavimui sudaryta darbinga, idėjų kupina, skirtingai nei kitos, „ne iš viršaus nuleista“ komisija.
Nei pozicijai, nei opozicijai nepriklausančio „tvarkiečio“ Vinco Metrikio pasiūlymu kiekvieno naujagimio tėvams iš rajono biudžeto mokama 265 eurų vienkartinė išmoka.
– Kai dirbau administracijos direktoriaus pavaduotoju, pasiūliau ne vieną idėją. Meras jas dažnai atmesdavo, o po metų tą idėją, kurią anksčiau atmetė, pateikdavo kaip savą,– replikavo V. Metrikis.
Deja, gražių idėjų sąrašas ir baigėsi.
Rajono tarybos, jos komiteto posėdžiuose vyksta ir diskusijos. Jose aktyviausi opozicionieriai, jau minėtieji E. Ūksas ir S. Lekšas. Netyli ir opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Petras Račkauskas. Jis, paklaustas, kodėl daugelis jo kolegų retai kada taria žodį diskusijose, atsakė:
– Matyt, jiems taip patogu. Kai nekalbi – visada visiems būni geras.
Aktyvus ir V. Metrikis. Iš valdančiųjų aktyviausi Z. Mačernius ir G. Karklelis. Tiesa, aktyvumu trykšta ir meras V. Andrulis. Jis, net pagal reglamento reikalavimą nesiregistravęs diskusijoms, pasisako, kada nori, apie ką nori ir kiek nori.
Kyla klausimas – kodėl žmonės veržiasi į valdžią, jei neturi idėjų? Dėl garbės? Dėl pasipuikavimo prieš bendradarbius, kaimynus ir gimines? O gal dėl naudos sau, artimiesiems, verslo partneriams?