Prezidentūroje – apie gyvenimo aktualijas ir spaudos leidėjų rūpesčius

Gegužės 4 d. Vilniuje Prezidentas Gitanas Nausėda ir jo patarėjai susitiko su regioninės ir rajonų žiniasklaidos atstovais. Tai pirmas toks susitikimas, į kurį šalies vadovas pakvietė regioninės ir vietinės žiniasklaidos atstovus per beveik jau ketverius prabėgusius kadencijos metus.

Prezidentas G. Nausėda įžanginėje kalboje pabrėžė, kad, pasikeitus savivaldos veiklą bei mero įgaliojimus reglamentuojančius teisės aktus, savivaldybėms atsiranda nauji iššūkiai, nes jau ir dabar matoma, jog kai kurios naujos teisinės nuostatos normaliai neveikia, reikia keisti ne vieną teisės aktą. Tą turi daryti ir praėjusį mėnesį pradėjusios dirbti naujos kadencijos savivaldybių Tarybos. Šalies vadovo nuomone, įstatymų leidėjai turi kuo labiau pasitikėti vietine valdžia, nes daugelį darbų ji gali efektyviau atlikti nei ministerijos ar kitos sostinėje esančios centrinės žinybos.

G. Nausėda sakė, kad gauna Lietuvos gyventojų laiškų, kuriuose skundžiamasi kai kurių „vietinių karaliukų“ piktnaudžiavimu valdžia, vienasmeniškais sprendimais.

Kai kurių regionų ir rajonų žurnalistai skundėsi, kad savivaldybės dažnai nuo spaudos atstovų slepia aktualią informaciją, nepateikia duomenų, nors tai padaryti vietinę valdžią įpareigoja atitinkami teisės aktai. Daug diskutuota apie savivaldos politikų apmokėjimą, jų išlaidas, skirtoms neaiškioms veikloms, kelionėms, automobilių remontui. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad kai kurie politikai kartais gauna tokius atlygius, jog susidaro įspūdis, kad jie yra vos ne etatiniai savivaldybės darbuotojai. Prezidento patarėjai teigė, kad Seimas turėtų priimti atitinkamą teisės aktą ar Vietos savivaldos įstatyme konkretizuoti tvarką, kaip su miestų ir rajonų politikais būtų atsiskaitoma už jų padarytą darbą ir patirtas išlaidas. Šalies vadovo komandos nariai nepritarė, jog dalyvavimas valstybinių švenčių minėjimuose ar kituose renginiuose būtų apmokamas, nes tai yra žmogaus pilietiškumo išraiška ar laisvalaikio praleidimas.

„Bičiulio“ laikraščio atstovas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu žurnalistams platesnę informaciją pateikti neleidžia asmens duomenų viešinimą ribojančios teisės normos. Pavyzdžiui, iš teismų gaunamoje informacijoje netgi kyšininkavimu įtariamo valdžios pareigūno įvardijami ne vardas ir pavardė, o inicialai, nors vietiniai gyventojai puikiai žino, koks konkretus žmogus po jais slypi. Netgi nebeskelbiamos vairuotojų, kurie sulaikyti prie vairo neblaivūs, pavardės, nors jų kaltė įrodyta, prasižengusieji yra sumokėję baudas, praradę teisę kuriam laikui vairuoti automobilį.

– Dar kai dirbau Seime ir buvo priiminėjamas įstatymas, susijęs su asmens duomenų apsauga, aiškinau politikams, kad ir teisiamųjų, ir liudininkų bei kitų teismo proceso dalyvių pavardės gali būti viešinamos spaudoje. Juk teismų posėdžiai atviri, juose įvardijami ir vardai, ir pavardės. Tokios nuomonės esu ir dabar. Tačiau nei Prezidentas, nei jo komanda nebalsuoja už įstatymus, tik gali jų projektus ar pataisas teikti parlamentui. Tiesa, prezidentas turi veto teisę dėl priimto vieno ar kito įstatymo, tačiau Seimas šalies vadovo veto gali atmesti, – sakė Prezidento kanceliarijos Teisės grupės vadovas Andrius Kabišaitis.

Žurnalistai su prezidentu ir jo komanda daug diskutavo apie spaudos platinimo problemas. Leidėjai ypač kritikos negailėjo Lietuvos paštui, kuris tampa didžiausiu spaudos platinimo stabdžiu. Laiškininkų etatai mažinami, jų aptarnavimo teritorijos plečiasi, ir pastarieji neturi laiko bendrauti su potencialiais prenumeratoriais. Dalis garbaus amžiaus žmonių gyvena atokiuose kaimuose, kur Lietuvos pašto skyrių seniai nebėra. Šios paslaugos kokybė prastėja, tačiau leidinių pristatymo įkainiai didėja. Neseniai Seimas priėmė Medijų įstatymą. Dabar sudaryta darbo grupė per mėnesį turi nustatyti tvarką, kaip bus naudojamos valstybės lėšos žiniasklaidai remti. Darbo grupėje dirbantys regionų ir rajonų žiniasklaidos atstovai atkreipė dėmesį, jog vietinei spaudai iki šiol buvo skirtas pats mažiausias dėmesys. Ne vienas kolega stebėjosi dėl ypač dosnaus iš valstybės biudžeto Lietuvos radijo ir televizijos rėmimo, nors visuomeninio transliuotojo dalis laidų yra žemo profesinio lygio.

Prezidentūros kanceliarijos nuotrauka