Teismas panaikino VRK sprendimą dėl Biliaus pašalinimo iš Seimo rinkimų

Ketvirtadienį (rugsėjo 26 d.) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) iš dalies tenkino K. Biliaus skundą ir panaikino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo dalį, kuria panaikintas jo registravimas kandidatu į Seimą, nes jis nenurodė bendradarbiavęs su KGB.

Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) paaiškinimu, kuriame rašoma: „Nustatyta, kad yra informacijos apie Kęstutį Bilių, t. y., kad jis nuo 1989-03-09 iki 1991-09-30 dirbo VSK Šiaulių sk., vykdė pagalbines-ūkines pareigas, dirbo santechniku. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 88 „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriuose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais, sąrašo patvirtinimo“, patvirtintu SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriuose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais, sąrašu, K. Bilius nebuvo kadriniu darbuotoju, tokios pareigybės sąraše nėra. Centras neturi duomenų ar informacijos, kad Kęstutis Bilius faktiškai ir sąmoningai veikė vykdant buvusios SSRS specialiųjų tarnybų užduotis ir pavedimus, t.y. sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“.

K. Bilius neigė VRK sprendime nurodytas aplinkybes, teigdamas, jog jis nebendradarbiavimo su jokiomis užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis, o VRK įrodymai, kuriais remiantis buvo priimtas Sprendimas, yra prieštaringi ir kelia abejonių jų pagrįstumu.

LVAT konstatavo, kad pagalbinių-ūkinių funkcijų pareigų atlikimas negali būti laikomas sąmoningu bendradarbiavimu su KGB, nes nėra duomenų, kad K. Bilius būtų gavęs ir atlikęs kokias nors KGB užduotis.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad VRK pati netyrė, nerinko duomenų apie K. Biliaus veiklą, o priimdama sprendimą rėmėsi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) informacija, o joje nenurodyta, jog šis politikas yra sąmoningai bendradarbiavęs su Sovietų Sąjungos specialiosiomis struktūromis.

LVAT vertinimu, byloje pateikta asmens kortelė, nesant jokių kitų pareiškėjo darbo KGB faktą liudijančių duomenų, nėra pakankamas įrodymas, kuriuo vieninteliu remiantis būtų teisinis pagrindas pripažinti, jog jis dirbo KGB.

LVAT akcentavo, kad VRK privalo vadovautis Rinkimų kodekse įtvirtintu teisėtumo principu – laikytis imperatyvaus reikalavimo, kad jos veikla ir priimami sprendimai atitiktų Rinkimų kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimus, o sprendimai būtų pagrįsti ir motyvuoti. Demokratiški, legitimūs ir teisėti rinkimai yra viešasis valstybės ir visuomenės interesas bei siekiamybė, o rinkimų teisę įgyvendinančiam subjektui turi būti aiškiai nurodyti visi VRK tokiame rinkimų procese priimamų sprendimų teisiniai bei faktiniai pagrindai.

Dėl šių priežasčių LVAT padarė išvadą, jog nustatytas pagrindas panaikinti ginčijamo Sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas pareiškėjo registravimas 2024 m. Seimo rinkimuose, bei Sprendimo dalį, kuria pareiškėjas pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Rinkimų kodeksą.

LVAT teigimu, jo sprendimas neužkerta kelio VRK rinkti tokius įrodymus apie K. Bilių.