Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia atvėrė duris po septynerių metų restauracijos

Milda BALVOČIŪTĖ-KNYZELIENĖ
(Užvenčio kraštotyros muziejus)

Užventyje, įgyvendinus avarinės būklės šalinimo projektą, duris tikintiesiems atvėrė Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia. Beveik septynerius metus regėję bažnyčios tvarkybos darbus, pusę pastarųjų metų meldęsi kapinių koplyčioje ir parapijos namuose, parapijos tikintieji galėjo įžengti į savo Šventovę, šimtmečius saugančią vietos žmonių tikėjimą. Ta proga miestelyje net keletą dienų vyko padėkos Dievui iškilmės – sakralinės muzikos koncertas, tikėjimo liudijimai, svečiavosi Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia – viena iš Lietuvos medinės istorijos lobyno. Užėjus į bažnyčios vidų nejučia aplanko mintis apie čia besimeldusią Užvenčio parapijietę Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą – vieną religingiausių XX a. pradžios lietuvių rašytojų ir vieną žymiausių krikščioniškosios pedagogikos kūrėjų Lietuvos pedagogikos istorijoje. Šiluma ir ramybe spinduliuoja penki liaudies baroko altoriai su primityviomis medinėmis skulptūromis. Dar 1830 m. inventoriuje nurodoma, kad Didysis altorius „jau senas“, matyt, šis altorius yra seniausias bažnyčioje – istorizmo stilistikos, puošnus, dekoruotas kiaurapjūvėmis kolonomis ir drožinėtais sparnais, su tabernakuliu. Altorius ypatingas tuo, kad yra galimybė titulinių atlaidų ar kitomis progomis keisti paveikslus. Šoniniai altoriai menkiau dekoruoti ir įrengti vėliau nei didysis, jų paveikslai tapyti XIX a. pabaigoje ar XX a. pradžioje. Be šių altorių, bažnyčioje taip pat yra kitų vertingų meno paminklų, daug autentiškų medinio interjero elementų, iš kurių paminėtinos įstrižos kolonos ant girnapusių.

Pirmosios Užvenčio bažnyčios istorija siekia XVII a. pradžią, kai 1609 m. Žygimanto Senojo privilegija Užvenčio bažnyčiai patvirtinta pirmoji žemės fundacija. Pati bažnyčia pastatyta 1638 m. LDK iždininko ir matininko Gabrieliaus Vainos rūpesčiu. 1701 m. Šiaurės karo metu į Užventį buvo užsukęs Švedijos karalius Karolis XII. Jis savo kareiviams leido plėšti ir deginti miestelį. Liepsnose žuvo ir bažnyčia, kuri buvo atstatyta 1703 m. klebono Juozapo Judelevičiaus ir parapijiečių lėšomis. Manoma, kad bažnyčią pastatė švedų belaisviai, kurie rąstus statyboms gabeno iš netoliese esančio miško per Ventos upę. Tai liudija seni vietos gyventojai, kurie šią seklią upės vietą vadina „švedų brasta“. Bėgant metams ir blogėjant ne tik bažnyčios išorės, bet ir vidaus būklei, ji rekonstruota koliatoriaus, Lenkijos karalystės iždo ministro, kunigaikščio Druckio-Liubeckio lėšomis. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad tai įvyko 1825 m. arba 1835 m.

Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčios simbolinis atidarymas prasidėjo kultūros centro organizuotu koncertu „Giesmė ir žodis Tavo garbei“. Vyko operos solisto Jono Sakalausko ir pianisto Dariaus Mažinto pasirodymas. Dainavo Kretingalės ir Joniškio kultūros centrų moterų chorai, poetinę kompoziciją atliko Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Bazilionių skyriaus mėgėjų teatras.

Šeštadienį jaukioje, autentišką aplinką išsaugusioje bažnyčioje pirmoji iškilmių dalis buvo skirta liturginėms apeigoms – Dievą giesmėmis šlovino bei tikėjimo liudijimais dalijosi svečiai – Šiluvos maldos grupė. Po to vyko naktinė Švenčiausiojo Sakramento adoracija.

Sekmadienio šv. Mišiose dalyvavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Tytuvėnų parapijos klebonas, užventietis Evaldas Alūza ir Užvenčio parapijos klebonas Aivaras Jurgilas. Apeigoms pasibaigus sveikinimo žodį tarė vyskupas Eugenijus Bartulis. Pasidžiaugęs, kad tikintieji saugiai galės rinktis restauruotoje bažnyčioje, vyskupas atkreipė dėmesį, kad vis dėlto svarbiausia atkurti šeimos, namų bažnyčias, nes tai – tikėjimo pamatas. Jis ragino kiekvieną tikintįjį sekmadieniais, vos suskambus varpams, atvykti į pamaldas ir pasisemti dvasios ramybės, nes pastatas be žmonių – nieko vertas. Padėkas už finansinę paramą restauruojant  bažnyčią, taip pat už geranorišką ir nuoširdų darbą vyskupas E. Bartulis įteikė vietos parapijiečiams.

Bažnyčios atidarymo proga į gausiai susirinkusius parapijiečius kreipėsi parapijos klebonas A. Jurgilas. Jis padėkojo vyskupui už tai, kad, sudėliojus vyskupijos finansavimo prioritetus, Užvenčio bažnyčia atsirado pirmoje vietoje.  Savo kalboje jis taip pat sugrįžo į praeitį, į darbų pradžią, dėkojo tuometiniam Užvenčio parapijos klebonui Donatui Klimašauskui už iniciatyvą, kuris su a.a. seimo nare Alma Monkauskaite sugebėjo atkreipti Vyriausybės dėmesį į avarinę statinio būklę. Įdomu tai, kad jau 1934 metais šią bažnyčią norėta nugriauti ir vietoj jos pastatyti naują mūrinę, nes Kretingos ir Šiaulių apskričių inspektoriai, įvertinę bažnyčios būklę, konstatavo, kad nors bažnyčios sienojų didžioji dalis sveika, pati bažnyčia yra pastatyta blogai, dėl to sienos išklypusios ir nelygios, bažnyčios remontuoti neverta. Naujos bažnyčios statybą rėmė ir jos Statybos komiteto aktyvus narys buvo ir tuometinis Užvenčio dvaro savininkas signataras Jonas Smilgevičius. Tačiau Vytauto Didžiojo kultūros muziejus, kurio žinioje buvo ir paminklų apsauga, ir muziejaus direktorius P. Galaunė leidimo darbams nedavė. Dėka šio sprendimo iki mūsų dienų išliko vertingas liaudies medinės sakralinės architektūros statinys, kuris dabar yra saugomas valstybės. Todėl dabar mes privalome dabarties ir ateities kartoms išsaugoti savitą kultūrinį ir architektūrinį paveldą. Jei juo nesirūpinsime šiandien, rytoj galbūt nebereikės. Smagu, kad tai supranta ir į šį procesą noriai įsijungė vietos valdžia, kad tai svarbu parapijai bei kitoms organizacijoms.

Širdingi padėkos žodžiai nuskambėjo dabartiniam klebonui kunigui Aivarui Jurgilui, visa siela atsidavusiam  Užvenčio bažnyčios tvarkybos darbams. Už nuoširdų darbą bei bažnyčios restauraciją Užvenčio parapijos tikinčiųjų vardu kunigui A. Jurgilui simboliškai įteikta ir tautodailininko R. Zinkevičiaus „Rūpintojėlio“ skulptūra.

Per antrą iškilmių dalį buvo smulkiai pristatyta įgyvendinto projekto eiga. 2017 m.  pasirašyta sutartis su „Lietuvos paminklais“ dėl tyrimų ir projekto darymo. Projekto metu buvo atlikti stogo, fasadų ir dalies vidaus laikančiųjų konstrukcijų tvarkybos darbai – tyrimai, restauravimas, remontas ir avarijos grėsmės pašalinimo-apsaugos techninių priemonių įrengimas.  2019 m. pradėti pirmieji darbai – nuogrindos aplink bažnyčią ardymas ir grunto tvirtinimas. 2020 m. buvo atliktas bažnyčios dalies sutręšusių sienojų keitimas. 2021-2022 m. statinio fasadas, išsaugant 20 proc. senų lentų, apkaltas naujomis lentomis, 2023 m. perdengtas bažnyčios stogas. 2024 m. vyko vidaus darbai – grindų, sienų, lubų remontas. Projektas finansuotas pagal „Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto (kultūros, švietimo, paveldotvarkos) programą“. Projekto vertė – 603 715 eurų.